2014 gegužės 20
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , ,

Turbūt pastebėjote, kad pristatant naujus telefonų modelius, būtinai pasigiriama, kad telefono kamera turės dar daugiau megapikselių nei pirmtakai ar konkurentai. Tačiau ką iš tiesų reiškia 5, 8 ar 12 MP? Ar visada daugiau yra ir geriau?

Pikselių pasaulyje

Pradėsime nuo labai paprasto palyginimo – tam, kad atspausdintumėte padorios kokybės A4 formato nuotrauką, telefono kamera turi būti apie 8 megapikselių (netgi šiek tiek daugiau). Taigi iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad kuo daugiau MP, tuo geresnės kokybės nuotraukas turime.

Išties, visas kokybiškos nuotraukos stebuklas slypi tame, kaip pikselių skaičius yra priderintas prie telefono kameros sensoriaus. Sensorius fiksuoja šviesą ir paverčia ją tuo, ką matome savo nuotraukose. Nuo jo priklauso nuotraukos dydis, ryškumas, nuotraukos kokybė esant prastam apšvietimui. Taigi iš esmės – kaip gerai jūsų nuotraukos atrodo. Kuo didesnis sensorius, tuo didesni pikseliai, o kuo didesni pikseliai, tuo daugiau šviesos galima pagauti. Pikselių dydį lemia ekrano rezoliucija – esant didelei ekrano rezoliucijai, pikselis gali užimti vieną ekrano tašką, esant mažesnei rezoliucijai, jis gali užimti du taškus ir pan. O ekrano rezoliucija priklauso nuo to paties sensoriaus. Taigi čia uždaras ratas.

Kai kurie telefonų gamintojai, siekdami pasipuikuoti pikselių skaičiumi, jų ant sensoriaus prikauna kuo daugiau, o tai reiškia, kad pikseliai yra mažesni ir pro juos šviesa patenka sunkiau. Taigi daugiau pikselių telefono kameroje tikrai nebūtinai yra geriau.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į telefono vaizdo procesorių, t.y. kaip greitai nuotrauka išties užfiksuojama po mygtuko paspausdinimo. Nes kuo ilgesnis laiko tarpas, tuo didesnė tikimybė, kad nuotrauka išeis neryški ir nesufokusuota. Vaizdo procesorius susijęs ir su visokiais nuotraukų fiksavimo algoritmais, bet apie juos nesiplėsime.

Telefonų su geriausiomis kameromis „topas“

-          „Samsung Galaxy S5“: nors dar šviežias rinkoje, šis modelis vartotojų jau įvertintas už itin gerą nuotraukų kokybę, greitą fokusavimą ir dvi itin smagias funkcijas. Pirmoji funkcija, „Shot&More”, leidžia nuotraukas gerokai pakeisti, pavyzdžiui, ištrinti vadinamus „photobomberius“, t.y. žmones jums nežinant išdarinėjančius juokingas grimasas kur nors fone. Taip pat išsirinkti gražiausiai pavykusius veidus ir palikti tik juos. Antroji funkcija vadinasi „Selective Focus“, kuri leidžia keisti nuotraukos fokusuotę.

-          „Sony Xperia Z2“: Šio telefono kamera turi 20,7 MP, bet į šį sąrašą jis pateko ne todėl. Telefonas turi 1/2.3 colių sensorių (standartinis yra 1/3 colių) Tai reiškia, kad į tokį sensorių gali sutilpti daugiau didesnių pikselių ir daugiau šviesos. Tiesa, labiausiai „Xperia Z2“ išsiskiria tuo, kad jis atsparus vandeniui ir nuotraukas galima daryti kur tik panorėjus.

-          „HTC One“ (M8) – HTC pasinaudojo principu, kad daugiau ne visada yra geriau. Jis sumažino telefono fotoaparato rezoliuciją, kas reiškia didesnius pikselius ir daugiau surenkamos šviesos. HTC tai vadina „ultrapikseliais“. Didžiausias telefono privalumas, kad juo galima užfiksuoti geros kokybės nuotraukas esant prastam apšvietimui, jose būna mažiau vadinamojo nuotraukų triukšmo, t.y. visokių išsikraipymų ir neatitikimų.

Tiek apie pikselius ir telefonų kameras. Kokia yra jūsų telefono kamera? Ar esate ja patenkinti?

2014 gegužės 07
Kategorijos: Visa kita

Šiandien pakalbėsime apie situacijas, kai lėtas telefono procesų veikimas lemia prastą interneto veikimą. Ryšio kokybė toli gražu ne visada kalta, todėl ėjimas į lauką ar lipimas į medį tokiais atvejais nepadės.

Tokia situacija pasitaiko tiek telefonams, tiek kompiuteriams – mobiliojo interneto ryšį rodo puikų, su visomis padalomis ir pažadėta sparta, bet krauna ir varto puslapius lėtai, nors tu ką. Susidūrus su tokia situacija, pirmiausia akys krypsta į interneto tiekėją ir sakoma „tai blogas tas jų ryšys“. Taip, būna, kad internetas streikuoja, bet toli gražu ne visada kaltas ryšys. Pasitaiko, kad kaltas pats telefonas ir, kaip visada – aplinka.

Geležis

Kalbant apie internetą telefone, interneto greitį stabdo pats telefonas. Ar telefonas lėtas, pamatysite paprastai – jis turi labai neskubėdamas pakrauti ne tik internetą, bet ir atverti programas, multitaskinti.

Telefono lėtumas neturi nieko bendro su ryšiu. Tam įtaką daro jo geležis, kitaip sakant, mikroschemos jo viduje. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į procesorių. Su retom išimtim taisyklė paprasta – kuo daugiau GHz, tuo telefonas galingesnis, tai reiškia, ir spartesnis. Svarbu ir RAM kiekis – atminties dydis. Jei RAM mažai, o atmintis prigrūsta programomis, telefonas veiks lėčiau. Dar telefono darbo procesams, o konkrečiai – multitaskinimui, turi įtakos ir branduolių kiekis.

Galiausiai, ne visai geležis, bet iš tos pačios operos – operacinė sistema. Ne be reikalo jas kuria naujesnes ir naujesnes. Be papildomų valdymo patogumų ir saugumo, jos su kiekviena versija suteikia telefonui daugiau spartumo.

Nors visi šie komponentai neturi tiesioginio ryšio su interneto sparta, bet jų poveikį jaučiame naršydami.

Programos ir programėlės

Vėlgi, internetui koją pakiša telefono lėtumas, o jam – įdiegtos operacinės sistemos programos ar eilinės aplikacijos. Tai, beje, ne naujiena, nes tradiciškai skundžiantis telefono lėtumu, rekomenduojama pirmoje vietoje pasitikrinti, ar procesų nestabdo programos.

Tokias piktuoles aptikti nesunku. Reikia eiti į „nustatymai“ ir ieškoti kažko panašaus kaip „programos“ – įvairiose telefonuose pavadinimas gali kiek skirtis. Bet kokiu atveju, tikrai rasite ir jums kaip ant delno bus pateikta, kokios programos kiek naudoja telefono atminties. Tiesa, svarbu ne tik jų suminis dydis, bet ir kiek jos suvalgo darbiniams procesams skirtos atminties. Jei, pvz., telefono RAM dydis yra 2GB, o viena programa suvartoja 500 MB, tai jau ketvirtadalis visko. Daug, per daug. Ir jei pamatysi, kad iš tų 2GB 95 proc. jau užimti, gal vertėtų peržiūrėti, ką galima pratrinti ir atlaisvinti vietos. Kuo daugiau laisvos vietos, tuo sparčiau telefonas veiks.

Virusai

Telefono, kaip ir kompiuterio darbo procesus lėtina virusai, šnipinėjimo programos ir visi kiti kiberkenkėjai. Automatiškai lėtėja ir internetas. Būna, ir ne taip retai, kad viruso telefono nėra, bet kenkėjiškai apkrėstas yra pats puslapis, kurį ketinate atidaryti.

Kompiuteryje tūnančius virusus aptinka ir apie pavojingus puslapius perspėja antivirusinė programa. Ji tą puikiai gali daryti ir telefone, jei tik nuspręstumėte ją čia įsidiegti. Verta. Jei ne dėl saugumo, tai bent jau dėl įskundimo, kas tokie stabdo interneto ryšį.

Senatvė

Tiesa, ne jūsų, o telefono. Nėra amžinų daiktų: nei džinsų, riedlentės, dviračio, nei telefono. Jis tiesiog pasensta, nors gal atrodo vizualiai dar neblogas. Galiausiai telefonas tampa per senas procesams, programoms, net ir tam pačiam internetui. Jam neužteks galios, atminties, jis nepalaiko naujesnių programų, puslapių ir pan.

Kaip senatvė lemia interneto greitį, galite pamatyti paprasto eksperimento metu. Paimkite du aukštos klasės telefonus, kitaip sakant brangius, kokybiškus, originalius, idealiu atveju –  to paties gamintojo. Vieną iš jų visai naują, išleistą šiais metais. Kitą – pirktą prieš du, tris metus. Viskas ko reiks eksperimento metu – pasinaudoti to paties operatoriaus interneto ryšiu.  Žinote, kas bus – tas naujausias telefonas internete veiks puikiai, o senesnis viską kraus šiek tiek lėčiau.

Galiausiai interneto greičiui įtakos turi aplinka plačiąja prasme, kai niekuo kaltas nei operatorius, nei pats telefonas.

Pvz., tam tikros svetainės gali nekrauti, nes jos periodiškai nulūžta dėl didelio lankytojo srauto arba tiesiog nepagalvojimo, kad svetainėje vienu metus lankysis bent jau 10 žmonių.

Tai štai, norėdami būti greiti internete, pasirinkite ne tik spartų, daug teritorijos dengiantį ryšį, bet ir gerą telefoną. Juos, kaip įprasta, galite išsirinkti adresu http://mob.tele2.lt/lt/telefonai_privatiems

2014 gegužės 02
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Šiais metais visiems iki kaulų smegenų pažįstama „Nokia“ melodija švenčia 20 metų jubiliejų. Kas krūpteli, o kas nusišypso ją išgirdęs, bet ši melodija yra tikra legenda, padėjusi ilgą laiką „Nokia“ išsiskirti iš kitų gamintojų. O ar prisimenate, kaip norint parsisiųsti mėgstamos dainos polifoninę melodiją tekdavo mokėti 2 litus ir nesibaigiančias reklamas televizijoje apie tai? Atsiradus išmaniesiems, jos vieną dieną tiesiog ėmė ir dingo. Ką dabar žmonės turi savo telefonuose? Iš kur siunčiasi ir ar išvis siunčiasi melodijas?

Iš kur gauti melodijas?

Taigi anksčiau viskas buvo paprasta – susimokėjai ir iškart gauni populiarios dainos melodiją ar kokį stilingą trumposios žinutės garsą. Dabar gi viskas dar paprasčiau, nes turime neišsemiamą „Google Play“ parduotuvę, siūlančią gana platų melodijų programėlių pasirinkimą – nuo kūrybos iki jau sudarytų grojaraščių. Viena iš geriausiai įvertintų „Google Play“ vartotojų programėlių melodijoms yra „Audiko ringtones“. Čia galima pasirinkti  ir parsisiųsti naujausias ir populiariausias dainas, beje, galima rasti ir lietuviškų. Parsisiųstas melodijas galima nustatyti kaip skambučio, žinutės, pranešimų ar žadintuvo melodiją. Dainas čia galima paredaguoti ir pačiam, ir pasirinkti iš kitų siūlomų „sutvarkytų“ dainų.

Galima parsiųsti ir specialių dainų vaikams, pavyzdžiui, „Best Kids Songs“ programėlė – spalvinga, tik dainos dainuojamos anglų kalba.

Taip pat visada galima susikurti asmenišką melodiją. Kadangi išmaniųjų telefonų galimybės yra beribės, tai ir toks uždavinys yra vieni juokai. Viena iš tokių programėlių yra „Melody Triangle“. Smagi programėlė išsiskiria tarp įprastinių melodijų kūrimo programėlių, nes čia turimas žymes reikia apvesti aplink trikampį ar jo viduje. Kiekvienas naujas simbolis reiškia skirtingus instrumentus, pavyzdžiui būgnus ar pianiną, o skirtingos trikampio vietos žymi vis kitokį tempą. Kūrėjai teigia, kad šia programėle bandoma atrasti ryšį tarp matematikos ir muzikos. Programėlė netgi vadinama tyrimu, pavyzdžiui, bandoma išsiaiškinti: jei daina lengvai nuspėjama, tai ar ji bus klausytojams nuobodi.

Dar viena kiek kitokia melodijų kūrimo programėlė-žaidimas yra „Melody Squares“. Spalvingais kvadratėliais galima kurti melodijas arba žaisti žaidimą bandant atkartoti pagrotą melodiją. Žaisti galima keliese, o instrumentus rinktis pačius įvairiausius – nuo pianino iki armonikos.

Melodijų atpažinimo programėlės

Jaukiai sėdint kavinukėje, pradeda groti pačią nuostabiausią dainą, kurios niekas nežino arba, nors užmušk, neatsimena pavadinimo. Tada labai praverčia dainų atpažinimo programėlės, iš kurių melodiją galima ir parsisiųsti. Bene pati garsiausia tokio tipo programėlių yra „Shazam“. Joje galima peržiūrėti dainos žodžius bei iškart nemokamai dainą įsijungti „Spotify“ programėlėje ar peržiūrėti vaizdo klipą „Youtube“ svetainėje. Mažai kam žinoma, bet šia programėle galima „Shazaminti“ filmus bei laidas – programėlė atskleis, kokie aktoriai vaidina bei pateiks garso takelį.

Emocija skambutyje

Melodijų pasirinkimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nereikšminga gyvenimo detalė. Tačiau nuo pasirinktos žadintuvo melodijos gali priklausyti, kokios nuotaikos išlipsite iš lovos. Skambučio melodija gali nuteikti teigiamai ar, atvirkščiai, kai jums kas nors skambina. Turbūt pasirinkus artimiem žmonėm asmeniškas melodijas, visada bus maloniau atsiliepti ir būtent su juo jums asocijuosis konkreti melodija ar daina. Ritminga, energinga daina paskatins atsiliepti smagiai, šiltai ir bendrauti teigiamai.

Kai kas pagal pasirinktus telefono garsus net bando daryti išvadas apie žmogaus asmenybę. Pavyzdžiui, jei vasara jūsų telefonui suskambus užgroja „Jingle Bells“, galima įtarti, kad esate tingi persona, tačiau jei per dažnai keičiate skambutį galite būtų nepastovus žmogus. Arba jei jūsų telefonas skamba kaip senoviškas įrenginys, tai esate konservatyvių pažiūrų. Vienokias melodijas patartina rinktis verslo atstovams – turbūt juokingai atrodytų, jei per susitikimą už grotų daina „Get Lucky“. Galbūt dėl to dauguma žmonių tiesiog pasirenka tas melodijas, kurios jau yra telefone – taip paprasčiau ir mažesnė tikimybė, kad būsi klasifikuotas.

Ką siūlo gamintojai?

Pradėjusi nuo garsiųjų polifoninių melodijų, 2012 m. „Nokia“ savo melodijoms pasitelkė visą Bratislavos simfoninį orkestrą, kurį galite išgirsti „Nokia Lumia 920“ ir „Nokia Lumia 820“. Kita didelė telefonų gamintoja „Samsung“ turi specialią garsų kūrimo laboratoriją „Samsung Sound Lab“. Jos vadovas Joong sam Yunas tvirtina, kad sukurti trumpą garsą gali būti sunkiau nei ilgą melodiją. Kuriant „Galaxy S III“ ir „Galaxy S IV“ buvo užsibrėžtas tikslas sukurti šiltesnius telefono garsus, tarsi iš gamtos. Jų pagrindinėse melodijose girdima teliūskavimo melodija yra ne vandens – išbandžius visų skysčių garsus, konkursą laimėjo apelsinų sultys.

Tiek apie melodijas telefonams. Nereiktų jų nuvertinti kaip visai nereikšmingos kasdienio gyvenimo smulkmenos ir prieš renkantis pagalvoti, ar pasirinkti standartinę, o gal skirtingas skirtingiems žmonėms. Kokia yra dabartinė jūsų telefono melodija?

2014 vasario 04
Kategorijos: Visa kita

Visuomet būna įdomu, kai kalba pakrypsta į baubus ir nelaimes, net ir kalbant apie telefonus. Nors sutartinai linksime galvas „oi, nu kaip baisu“, bet slapta nekantru sužinoti – „na, ir kam nenuskilo šįkart“. Turime įdomios statistikos, kiek mobiliųjų nelaimėlių pasaulyje nukenčia per metus ir kiek labai.

Bet prieš pradėdami pasakoti statistiką, kuri dažnai atrodo tolima it iš kosmoso, priminsime, kad į telefonus besitaikantys sukčiai nežiūri valstybinių sienų, todėl visi be išimties virusai bei suktybės taip pat sėkmingai gali nučiupti brolius latvius, tolimus pažįstamus britus ir tave patį čia, Lietuvoje. Vienas iškalbingas pavyzdys buvo dar praėjusiais metais, kai eilinė Klaipėdoje gyvenanti ponia nukentėjo dėl SMS viruso – jos telefonas automatiškai išsiuntė šimtus SMS. Gal būtų ir nieko tokio, jei SMS nebūtų padidinto tarifo ir už jus nereiktų vėliau mokėti.

Bet grįžkime prie statistikos. Štai „Kaspersky“ paskaičiavo, kad 98,05 proc. visų žinomų virusų bei kito plauko kenkėjų yra sukurti telefonams su „Android“ operacine sistema. Kad geriau įsivaizduotume skaičius, tai tų visų praėjusiais metais užfiksuota per 8 mln. Ir čia tik unikalių. Reikia suprasti, kad pridėjus visokias atmainas, tų grėsmių bendrai buvo gerokai daugiau.

Štai Trojos arklys nuo senovės Graikijos laikų gerokai sumodernėjo – dabar jis persirengia ir SMS žinute. Tokie SMS tipo Trojos arkliai tapo dažniausiai mobiliuosius puolančiais virusais. Jų didžioji paskirtis – įtraukti telefonus į „botnet“ tinklus. Ką tai reiškia eiliniam vartotojui? Ogi tai, kad pats to nežinodamas savo telefonu kenki kitiems, pvz., siųsdamas draugeliui nuotrauką, padovanosi ir papildomą bonusą – virusą. Ir jei jis bus pakankamai piktas, žalos padarys ne tik moralinės, bet ir apčiuopiamos piniginės. Va taip va.

Dar paskaičiuota, kad 62 proc. visų mobiliesiems skirtų kenkėjų susiję su įtraukimu į „botnet“ tinklus.

Kaip ten bebūtų, draugelio muzikos kolekcija nėra tas pagrindinis tikslas kenkėjams. Pirmoje vietoje yra pinigų vagystės. Kibernetiniai sukčiai apsukriai trinasi aplink įvairias mokėjimo telefonu sistemas ir tik laukia, kol programoj atsiras kokia saugumo skylė, o greičiau tikėtina – suklys pats vartotojas. Antra svarbiausia kenkėjų atakų priežastis – duomenų vagystės. Čia didžiausias pavojus kyla įvairiems slaptažodžiams.

Statistika kalba pati už save. Saugumo ekspertai sutartinai tvirtina, kad atakos prieš mobiliuosius telefonus ne tik pernai ir užpernai, bet ir šiais metais taps vienu pagrindinių blogųjų hakerių tikslų. Čia įterpsim, kad „Tele2“ savo klientams siūlo „Kaspersky“ apsaugą nuo telefonų grėsmių. Antivirusinė programa ne tik saugo nuo kenkėjų, bet ir gali blokuoti informaciją praradus telefoną ir padėti nustatyti jo koordinates vagystės atveju. O juk tokių atvejų nors vežimu vežk.

Nereikia jos ieškoti toli. Štai, mūsų šalyje, anot policijos statistikos, mobiliųjų telefonų vagystės yra vienas iš dažniausių gatvėje įvykdomų nusikaltimų. Tikslūs skaičiai nepateikiami, bet įsivaizdavimui galima palyginti su kita šalimi. Britai suskaičiavo, kad pas juos per minutę pavagiama ar pametama per 100 telefonų. Perskaičiavus pagal mūsų gyventojų skaičių, Lietuvoje tai būtų 5 per minutę arba iki 3,6 tūkst. per dieną. Skaičius fantastinis, bet prisiminus, kas dažną yra gąsdinus mintis „kur padėjau telefoną“, gal ir realus.

Kuo toliau, tuo telefono, ypač išmaniojo, praradimas reikš siaubą ir nuostolius. Laimei, visos technologinės (antivirusas) ir finansinės (telefonų draudimas) telefonų apsaugos priemonės sukurtos, belieka naudotis už mažą kainą ir nestresuoti.