2014 vasario 04
Kategorijos: Visa kita

Visuomet būna įdomu, kai kalba pakrypsta į baubus ir nelaimes, net ir kalbant apie telefonus. Nors sutartinai linksime galvas „oi, nu kaip baisu“, bet slapta nekantru sužinoti – „na, ir kam nenuskilo šįkart“. Turime įdomios statistikos, kiek mobiliųjų nelaimėlių pasaulyje nukenčia per metus ir kiek labai.

Bet prieš pradėdami pasakoti statistiką, kuri dažnai atrodo tolima it iš kosmoso, priminsime, kad į telefonus besitaikantys sukčiai nežiūri valstybinių sienų, todėl visi be išimties virusai bei suktybės taip pat sėkmingai gali nučiupti brolius latvius, tolimus pažįstamus britus ir tave patį čia, Lietuvoje. Vienas iškalbingas pavyzdys buvo dar praėjusiais metais, kai eilinė Klaipėdoje gyvenanti ponia nukentėjo dėl SMS viruso – jos telefonas automatiškai išsiuntė šimtus SMS. Gal būtų ir nieko tokio, jei SMS nebūtų padidinto tarifo ir už jus nereiktų vėliau mokėti.

Bet grįžkime prie statistikos. Štai „Kaspersky“ paskaičiavo, kad 98,05 proc. visų žinomų virusų bei kito plauko kenkėjų yra sukurti telefonams su „Android“ operacine sistema. Kad geriau įsivaizduotume skaičius, tai tų visų praėjusiais metais užfiksuota per 8 mln. Ir čia tik unikalių. Reikia suprasti, kad pridėjus visokias atmainas, tų grėsmių bendrai buvo gerokai daugiau.

Štai Trojos arklys nuo senovės Graikijos laikų gerokai sumodernėjo – dabar jis persirengia ir SMS žinute. Tokie SMS tipo Trojos arkliai tapo dažniausiai mobiliuosius puolančiais virusais. Jų didžioji paskirtis – įtraukti telefonus į „botnet“ tinklus. Ką tai reiškia eiliniam vartotojui? Ogi tai, kad pats to nežinodamas savo telefonu kenki kitiems, pvz., siųsdamas draugeliui nuotrauką, padovanosi ir papildomą bonusą – virusą. Ir jei jis bus pakankamai piktas, žalos padarys ne tik moralinės, bet ir apčiuopiamos piniginės. Va taip va.

Dar paskaičiuota, kad 62 proc. visų mobiliesiems skirtų kenkėjų susiję su įtraukimu į „botnet“ tinklus.

Kaip ten bebūtų, draugelio muzikos kolekcija nėra tas pagrindinis tikslas kenkėjams. Pirmoje vietoje yra pinigų vagystės. Kibernetiniai sukčiai apsukriai trinasi aplink įvairias mokėjimo telefonu sistemas ir tik laukia, kol programoj atsiras kokia saugumo skylė, o greičiau tikėtina – suklys pats vartotojas. Antra svarbiausia kenkėjų atakų priežastis – duomenų vagystės. Čia didžiausias pavojus kyla įvairiems slaptažodžiams.

Statistika kalba pati už save. Saugumo ekspertai sutartinai tvirtina, kad atakos prieš mobiliuosius telefonus ne tik pernai ir užpernai, bet ir šiais metais taps vienu pagrindinių blogųjų hakerių tikslų. Čia įterpsim, kad „Tele2“ savo klientams siūlo „Kaspersky“ apsaugą nuo telefonų grėsmių. Antivirusinė programa ne tik saugo nuo kenkėjų, bet ir gali blokuoti informaciją praradus telefoną ir padėti nustatyti jo koordinates vagystės atveju. O juk tokių atvejų nors vežimu vežk.

Nereikia jos ieškoti toli. Štai, mūsų šalyje, anot policijos statistikos, mobiliųjų telefonų vagystės yra vienas iš dažniausių gatvėje įvykdomų nusikaltimų. Tikslūs skaičiai nepateikiami, bet įsivaizdavimui galima palyginti su kita šalimi. Britai suskaičiavo, kad pas juos per minutę pavagiama ar pametama per 100 telefonų. Perskaičiavus pagal mūsų gyventojų skaičių, Lietuvoje tai būtų 5 per minutę arba iki 3,6 tūkst. per dieną. Skaičius fantastinis, bet prisiminus, kas dažną yra gąsdinus mintis „kur padėjau telefoną“, gal ir realus.

Kuo toliau, tuo telefono, ypač išmaniojo, praradimas reikš siaubą ir nuostolius. Laimei, visos technologinės (antivirusas) ir finansinės (telefonų draudimas) telefonų apsaugos priemonės sukurtos, belieka naudotis už mažą kainą ir nestresuoti.

2014 sausio 21
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , ,

Yra kategorija žmonių, turinčių nepalaužiamą nuomonę apie viską ir visada. Tokis personažas pasimato, t.y. pasigirsta, kai, vos pradėjus diskusiją, meta savo dažnai niekam nereikalingą, bet sunkiai nuginčijamą tiesą: „šito tai gyvenime nepirksiu, čia visiškas š…“. Paklausus, kokios priežastys nulėmė jo nuomonę, visažinis tokių nesugalvoja. Jis tiesiog žino.

Situacija žinoma kiekvienam. Ji nėra kitokia ir kalbant apie telefonus: „oi oi, tas tavo iPhone, mano Samsung geresnis vis tiek“ ar „renkuosi tik Nokia, geresnių nėra“. Neverta tylėti – taip sakantys yra toli gražu ne visada teisūs. Padėsime rasti argumentų, kurie padės, o gal ir nokautuos nepalaužiamą visažinių nuomonę.

Geriausiai viską žinančius užčiaupia palyginimas. Pasirodžius naujam įrenginiui, jis neretai papuola į blogerių rankas, kurie telefoną išnarsto po kaulelį (dažniausiai ne tiesiogine prasme, nors pasitaiko visaip). Testuodami pastarieji neretai naudojasi įvairiomis programėlėmis. Tu gali pasinaudoti tuo pačiu ginklu, tuo labiau, kad jį visuomet galima turėti „po ranka“ – telefone. Jūsų žiniai, kelios programėlės, kurios palygins telefonus ir padės rasti argumentų „kas geresnis“ ginče.

„Vellamo“: kieno telefonas greitesnis?

Nuo pat pradžių programėlė garsėjo kaip puiki priemonė mobiliajam internetui  tirti. Dabar gi naujesnės jos versijos gali iš pagrindų įvertinti procesoriaus galingumą, pvz., kaip greitai telefonas pajėgus „scrollinti“ ir išdidinti vaizdus, kaip kokybiškai jame atkuriama  grafika ir pan. Programėlė šiek tiek užtrunka tirdama įrenginį, tačiau verta palaukti, nes testai yra vieni kokybiškiausių. Tiesa, „Vellamo“ pritaikyta telefonams tik su „Android“ operacine sistema.

„AnTuTu“: kieno telefonas dirba efektyviau?

Jei turite draugą „programerį“, greičiausią šią programėlę rasite jo telefone. „AnTuTu“ puikiai įvertina, kaip greitai telefonas „suvirškina“ mūsų norus naudojantis įvairiomis programėlėmis. Pavyzdžiui, kiek programėlių galime naudoti vienu metu, kad išmanusis neužlūžtų. Tai nulemia „ramų“ skaičius, bet ką jis iš tiesų reiškia? Jei viename telefone vietoj 2 GB jų jau yra 4 GB, visai nereiškia, kad išmanusis bus dvigubai greitesnis. Kaip gerai ir greitai veikia telefonas priklauso ne tik nuo „ramų“ skaičiaus, bet ir nuo to, kaip gerai ta darbine atmintis yra paskirstoma įvairiems procesams. Na, o pasitelkus „AnTuTu“, abejones dėl telefono efektyvumo galima labai greitai išsklaidyti.

„GeekBench 3“: kieno telefonas galingesnis?

Nors „GeekBench“ kūrėjai  programėlės atnaujinimą pristatė po penkerių metų pertraukos, jo vertėjo laukti. Naujoji versija yra papildyta 15 naujų „tikro gyvenimo“ testų, kurie apibūdina išmaniojo procesoriaus galingumą. Anot kūrėjų, ir senieji buvo perrašyti, kitaip tariant, naujai suprogramuoti, todėl galima tikėtis gerokai tobulesnės, tikslesnius vertinimus pateikiančios „GeekBench“ versijos. Su programėle galima atlikti vadinamuosius „streso“ testus, kuriais tikrinamas telefono sistemos stabilumas. Ji taip pat palygina, kaip gerai išmanusis veikia, kai naudojamas vienas jo procesoriaus branduolys ir kai naudojami visi branduoliai.

„Browsermark 2.0“: kieno internetas telefone greičiausias?

Kitaip nei trys aukščiau aprašytos programėlės, „Browsermark“ skirta tik interneto greičiams tirti. Galbūt todėl internetas įvertinamas nuo galvos iki kojų pirštų – kaip greitai kraunami puslapiai, kaip gerai atkuriama puslapio grafika bei kaip palaikoma programavimo kalba, pvz., HTML5. Tiriant interneto greitį dar siūlome išbandyti speedtest.net svetainę.

„Įrenginio temperatūra“: kieno telefonas karščiausias?

Jei jau tiriame telefoną iš pagrindų, smagu žinoti, ar neteks jo išmesti iš rankų kaip karštos bulvės. Viena iš tokių temperatūros tyrimo programėlių vadinasi labai paprastai ir konkrečiai – „Įrenginio temperatūra“.

„Battery HD“: kieno baterija „laiko“ ilgiausiai?

Ne visiems rūpi visokie ten telefono greičiai, jiems svarbiausia, kaip ilgai telefonas „laikys“. Tam pasitelkti rekomenduojame „Battery HD“. Beje, programėlė puikiai vertinama „Google Play“. Tirdama telefono bateriją, programėlė gali padėti praktiškose situacijose, pvz., kai pasidaro įdomu, ar jau gęstantis ekranas pajėgs atlaikyti fotografavimo ar muzikos klausimo sesiją.

Jei testams neturite noro ir laiko, visada galima pasinaudoti interneto platybėmis ir pasikliauti telefonus jau testavusiųjų nuomone. Kad ir kaip ten būtų, siūlome ginčuose, kieno telefonas geriausias, naudoti ne smurtą, o programėles.

2014 sausio 15
Kategorijos: Visa kita

Įsivaizduokite triukšmingą, spalvingą turgaus aikštę. Prekeiviai rėkia vienas per kitą, siūlo savo prekes, o pirkėjai mąsliais veidais žiūri vieni į kitus, kas ką pirks, kur didesnė eilė, nes tada ir jam reikės atsistoti būtent ten. Visi turi savo metodus atrasti būtent tą moterytę, pas kurią kopūstai geriausi, o beliašai skaniausi. Taip ir su apsipirkimu mobiliajame internete – būtent telefonuose dabar verda didelė turgavietė ir vis daugiau daiktų atkeliauja iš ten. Pažiūrime, ką ten perkame.

Tai, kad prekybinis ir reklaminis triukšmas sparčiai okupuoja mūsų išmaniuosius, visai ne keistas ir neatsitiktinis reiškinys – išmaniaisiais jau naudojasi daugiau nei MILIJARDAS žmonių, o pusei jų telefonas yra pagrindinis interneto šaltinis.

Amerikiečiai darė tyrimus, kad šiais metais 15 proc. visų pardavimų bus atlikti mobiliaisiais įrenginiais – telefonais ar planšetėmis. Iki 2017 m. šis skaičius turėtų išaugti 25 proc.

Beje, bent jau JAV įsigyti ką nors išmaniuoju dažniau renkasi vyrai (45 proc.), nei moterys (34 proc.). 26 proc. vyrų apsipirkę mobiliuoju mėgsta pakomentuoti įsigytą prekę, o iš moterų tai daro tik 16 procentų.

Suskaičiuota ir ką dažniausiai perkame telefonu:

  • Programėlės, muzika ir kiti skaitmeniniai produktai. Tai pati populiariausia prekė mobiliajame turguje, greičiausiai dėl to, kad ją gali vartoti čia ir dabar, kainuoja nebrangiai, dažnai galima iš anksto apžiūrėti ar net išbandyti nemokamą versiją. O jei prekė ir nuvilia – investicijos juk buvo nedidelės.
  • Antroje vietoje yra drabužiai, aksesuarai, batai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiems pirkiniams yra išleidžiamos ir didžiausios pinigų sumos. Todėl bent jau kol kas, tai yra perspektyviausia mobilios prekybos šaka.
  • Trečios liko įvairios pramogų prekės: bilietai į koncertus, kiną. Tai prekės, kurias dažnai reikia įsigyti čia ir dabar. Kaip gi greičiau įsigysi norimą daiktą, jei ne įrenginiu, kuris visada su tavim.
  • Paskutinėje vietoje yra įvairūs su kelionėmis susiję apsipirkimai: bilietai, viešbučių rezervacijos ir pan. Šis procentas gali būti ne visai tikslus, kadangi tai gana sezoninė prekė. Be to, kaip pastebi ir tyrimo autorius, kelionės dažniau yra apgalvotas, o ne spontaniškas pirkinys. Mobilioji prekyba kol kas labiau naudojama netikėtiems, dažniausiai nesuplanuotiems pirkiniams.

Kaip prekybininkai išnaudoja mobilųjį turgų?

Kai pasiekiamos masės, o prekybos apimtys vis auga, mobilusis turgus tampa puikia vieta reklamuoti. O būdų ir galimybių nors vežimu vežk – trumposios žinutės, elektroninis paštas, programėlės, socialiniai tinklai, reklaminiai laukeliai ir pan. Dalis tokių reklamų išvirto į programėles ar net atskiras kampanijas:

  • P&G mobiliesiems sukūrė reklaminius skydelius su užrašu „trys žodžiai, kuriuos pasakome per retai: Ačiū, tau mama!” Paspaudus reklamą, ji kontaktuose surasdavo asmenį įvardintą „mama“, „mamytė“ ar pan. ir nukreipdavo vartotoją į tuščią trumpąją žinutę adresuotą jo ar jos mamai. Paprasta, gražu ir šilta.
  • Kokia nors linksma ir paprasta programėlė gali būti puikus sprendimas mobiliajame turguje pasireklamuoti netiesiogiai. Norėdama sudominti moteris L serijos telefonu, kompanija LG sukūrė programėlę „Bilietų medžiotojas“ (angl. Ticket Hunter“). Visoje Anglijoje (25 vietose) buvo išslapstyti VIP bilietai į merginų taip numylėtų „One Direction“ koncertą. Vartotojams reikėjo parašyti „Twitter“ žinutę „#lgtickethunter“ ir paslėpto bilieto vieta žemėlapyje būdavo vis labiau priartinama. LG programėlė sulaukė milžiniško dėmesio, o L serijos pardavimai išaugo keturgubai. Daugiau apie programą čia.
  • Prekės ženklo programėlės gali vartotojams suteikti naudingos ir labai įdomios informacijos. Pavyzdžiui, Australijos „Mc‘Donalds“ restoranas vartotojus pradžiugino „Track My Macca‘s“ programėle, kuri tapo ir tebėra neįtikėtinai populiari. Programėle nuskanavus ant biurgerio dėžutės esantį QR kodą, galima sužinoti, iš kur ir kada atkeliavo mėsa, net pasiklausyti pačių ūkininkų komentarų. Daugiau apie kampaniją čia.
  • Šiais metais „Ikea“ sugalvojo savo žymiuosius popierinius katalogus sujungti su išmaniosiomis technologijomis. Katalogo puslapiuose buvo prikaišiota QR kodų, kuriuos skanuojant telefonu galima peržiūrėti vaizdo įrašus, nuotraukas, sužinoti papildomos informacijos. Daugiau apie šią kampaniją čia.

Na ir galiausiai – visiems patinka, kad apsiperkant mobiliuoju internetu sutaupome ir laiko, ir pinigų. Valio.

2014 sausio 09
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , , , , , ,

Kaip senovėje vykdavo žiaurios, bet minias žavėjusios gladiatorių kovos, taip  šiomis dienomis matome jau ne kruvinas, bet nemažiau aršias kovas tarp didžiųjų kompanijų. Technologijų rinka yra ne išimtis – kaip tik ji virte verda nuo tokių ginčų ir nuolatinių aiškinimųsi, kam koks patentas priklauso. Pavyzdžiui, kova tarp „Apple“ ir „Samsung“ greičiausiai pasibaigs tik tada, kai kuris nors vienas žlugs – taigi panašu, kad niekada. Šių gamintojų susirėmimai vyksta garsiausiai, todėl internetuose kitų gamintojų ginčai ne visada pastebimi. Tačiau jie vyksta ir gana aršiai, o įvairūs apžvalgininkai bando atsekti, kas prieš ką.

HTC prieš „Nokia“

Visai neseniai HTC Anglijoje buvo nuteista už belaidės technologijos nukopijavimą nuo „Nokia“. Teisme buvo nuspręsta, kad „Nokia“ gali uždrausti prekiauti HTC įrenginiais, pažeidžiančiais patentą. „Nokia“ šis sprendimas naudingas ir tuo, kad ieškinį dėl tos pačios problemos gamintojas yra padavęs ir kitose Europos šalyse.  Sulaukus palankaus sprendimo vienoje šalyje, labai gali būti, kad suveiks domino efektas ir HTC kentės toliau. Tiesa, taškas čia dar tikrai nepadėtas, nes HTC gali apskųsti nuosprendį.

„Rockstar Consortium“ prieš visus

Dar vienas „šviežias“ skandalas vyksta tarp „Google“, „Samsung“, HTC ir praktiškai tarp visų „androidinių“ telefonų bei „Rockstar Consortium“. Tai grupė, kurios po šiek tiek priklauso „Apple“, „Microsoft“, „BlackBerry“ ir „Sony Ericsson“ bendrovėms. „Rockstar“ teismui pasiskundė, kad „Google“ pažeidė 7 jos turimus patentus. Kad nepasirodytų maža, ji nusitaikė į kiekvieną gamintoją atskirai ir į teismą padavė dar ir „Samsung“, HTC, „Asus“, „Pantech“, „Huawei“, ZTE ir LG išmaniųjų gamintojus. Internautai tuo tarpu spėlioja, ko pareikalaus „Rockstar“, jei patentai panaudoti nelegaliai – daug daug pinigų ar prekybos telefonais-pažeidėjais uždraudimo. Ši byla dar daugelį metų gali atsiliepti gamintojų pelningumui. Ginčas, dėl kurio „Google“ su „Android“ telefonų gamintojais visai netrukus gali atsidurti teisme, apima patentus, kurie aprašo daug skirtingų funkcijų – nuo dokumentų telefone peržiūrėjimo iki telefonuose integruotų žinučių centrų.

Ko iš tiesų siekia „Rockstar“?

Beje, apie „Rockstar Consortium“ kompaniją galima rasti keletą įdomių ir intriguojančių faktų. Kompanija iki 2011 m. bankroto vadinosi „Nortel“. Įmonei bankrutavus jos turimus patentus supirko jau minėtieji „Apple“, „Microsoft“, „BlackBerry“ ir „Sony Ericsson“. O naujai įkurta „roko žvaigždžių“ kompanija pastaruosius dvejus metus užsiima turimų patentų peržiūra ir kabinėjimusi prie kitų gamintojų dėl jų pažeidimo. Patys kompanijos atstovai dar pažymi, kad jiems įkliūti gali beveik visi gaminantys technologijas. Panašu, kad šį kartą nepasisekė  „Google“ ir „androidiniams“ telefonams.

Akis už akį

Pasitaiko atvejų, kai vienam gamintojui užpuolus kitą, šis nelieka pėsčias ir taip pat konkurentą paduoda į teismą. Šiais metais taip nutiko, kai „Sony Ericsson“ paskelbė patentų karą „Samsung“.  Abi kompanijos, pasirodo, turėjo kažkokių patentinių susitarimų ir sutarčių, o nepavykus jų pratęsti pirmoji į kovą stojo „Sony Ericsson“. Po kelių mėnesių į teismą kreipėsi ir Pietų Korėjos milžinė. „Samsung“ puolė gana aršiai, nes be kaltinimų dėl įvairių technologinių patentų, pvz., belaidžių technologijų, pareiškė, kad „Sony Ericsson“ nevykdė sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių nuostatų jų licencinėje sutartyje. Galiausiai, anot gandų, išvadino „Sony Ericsson“ patentų troliais. Tai terminas, naudojamas apibūdinti kompanijas, kurios yra užregistravusios įvairius patentus, pačios nieko negamina, o paprasčiausiai ieško priekabių ir teismuose aiškinasi, ar jų turimi patentai nebuvo pažeisti. Jei tokie kaltinimai iš ties buvo pareikšti, šis ginčas gali tapti labai rimta ir ilgamete kova.

Kaimynų karas

Lietuvoje mėgstama pabrėžti, kad kaimynai niekada nebus geriausi draugai, ir greičiau mėgausis vienas kito nesėkmėm. Panašūs kaimynystės principai galioja visame pasaulyje. Štai tos pačios šalies gamintojos „Samsung“ ir LG pastaraisiais metais nuolat susitinka teisme dėl kartais netgi absurdiškų priežasčių. Šių metų pradžioje Pietų Korėjos milžinai išvengė teismo, kai „draugiškai“ susitarė dėl OLED televizorių patentų. Deja, nepraėjo nė mėnesis,  ir kova prasidėjo iš naujo. LG padavė „Samsung“ į teismą dėl jų gaminamų šaldytuvų dydžių ir paprašė nei daug nei mažai – daugiau nei 9 mln. dolerių. „Samsung“ ilgai netruko ir pareiškė, kad LG su viena iš savo reklamų griauna jų korporacinį įvaizdį. Kompensacija, kurios prašoma teisme, yra kuklūs 45 mln. dolerių.

Patentinių karų faktai ir statistika

  • Manoma, kad kasmet patentų karams išmaniųjų rinkoje išleidžiama bent 10 mlrd. dolerių.
  • Nežinia, kaip bus šiemet, bet prieš keletą metų internetuose plačiai nuskambėjo gandas, kad „Apple“ ir „Google“ patentų karams išleidžia daugiau pinigų nei tyrimams ir plėtrai.
  • „Apple“ kovai su „Android“ kasmet išleidžia apie 200 mln. dolerių.
  • Išmaniųjų gamintojai savo žinioje turi nuo kelių dešimčių iki keliasdešimties tūkstančių patentų.
  • Amerikoje nuo 2002 iki 2012 m. mobiliųjų patentinių ieškinių skaičius išaugo 591 procentu.
  • Kol kas didžiausią baudą istorijoje už patentų pažeidimus yra gavęs „Samsung“. Teisme buvo nuspręsta, kad Pietų Korėjos milžinė kompanijai „Apple“ turi sumokėti 1,05 mlrd. dolerių.
  • Patentai šiandien naudojami ne tik apsaugoti turimas technologijas, bet ir pasipelnyti. Kai kurios kompanijos užsiima tik tokiu verslu ir yra vadinamos patentų troliais.

Kažin, kaip šios mobiliųjų gigantų kovos atsiliepia mums, paprastiems vartotojams ir technologinei pažangai? Pavyzdžiui, kai negalime įsigyti norimo modelio arba jis kainuoja brangiau. Tokie ir panašūs pasvarstymai vis dažniau pasigirsta ir interneto platybėse. Tikimės, kad netolimoje ateityje gamintojai susipras ir nustos kovoję su vėjo malūnais.