2014 balandžio 15
Kategorijos: Visa kita

Siurblys pats sau vienas išsiurbia dulkėtus kampus, skalbimo mašina pati žino, kokį režimą parinkti, o šaldytuvas užsako maistą. Išmanūs namai skamba visai patraukliai, bet ar taip ir yra?

Išmanioji buities rinka ir jos perversmai

Milijoninė buitinių įrenginių rinka ilgai virė savo sultyse – suko galvą, kur – šone ar viršuje – daryti skalbyklės dureles, į mikrobangę sutalpinti kalakutą ar pasitenkinti mažesne, bet kompaktiškesne versija.

Žodžiu, nieko įspūdingo, daugiau mažiau vis tas pats. Didelis perversmas įvyko, kai buities įrenginiuose buvo įdiegtas bevielis ryšys. Jis leido visus prietaisus valdyti iš vienos vietos ir nuotoliniu būdu.

Šis gėris praktiškai pasireiškia tuo, kad, pvz., sudėjote skalbinius iš ryto, bet užtrukote susitikime ar nusprendėte geriau pavakaroti su draugais. Tiek ir bėdos, imate mobilų ar planšetę, siunčiate komandą ir grįžę turite švarutėlius skalbinius. Gaila tik, kad pastarieji patys nepasidžiauna, bet nereikia visko norėti iškart.

Išmaniosios buitinės technikos gamintojai intensyviai siekia vartotojų palankumo, pristatydami kuo daugiau naujų funkcijų ir technikos galimybių, tik nežinia, kiek tai daroma dėl gražaus skambesio, o kiek iš tiesų praverčia mūsų, paprastų vartotojų, buityje. Pasižvalgykime, kokie tie išmanieji įrenginiai ir kaip jie palengvina mūsų kasdienybę.

Šaldytuvas

Išmanieji šaldytuvai, priklausomai nuo gamintojo, be savo pagrindinės funkcijos, pasižymi įvairiomis papildomomis, pvz., turi filtrų sistemą, kuri panaikina blogus kvapus šaldytuve. Dabar internetu galima planuoti maisto atsargas ar net gauti vakarienės receptus. Šaldytuvą galima valdyti tiek per jame įtaisytą skystųjų kristalų ekraną, tiek specialiomis, telefonams skirtomis programėlėmis.

Pavyzdžiui, receptų programėlė pagal šaldytuve turimus produktus suranda patiekalų pasiūlymų ir parekomenduoja, ką pasigaminti vakarienei. Telefone galima sekti, kada pasibaigs produktų galiojimo laikas, užsakyti naujų, reguliuoti šaldytuvo temperatūrą ir drėgmę. Išmanieji šaldytuvai yra ir ekologiški, nes tausoja elektros energiją.

Orkaitė

Išmaniosios orkaitės yra beveik robotai, kepantys savarankiškai. Vėlgi funkcijos priklauso nuo gamintojo, bet galima įžvelgti bendrą privalumą – kepimo režimo pritaikymą pasirinktam patiekalui, reguliuojant temperatūrą, kepimo trukmę, net kepimo aukštį. Čia, kaip ir šaldytuvo atveju, pasitarnauja išmaniosios programėlės. Jos atsakingos ir už tokius stebuklus, kaip kad orkaitės gebėjimas pasiūlyti receptus, paskaičiuoti kepinio kalorijas ir pan.

Skalbimo mašina

Jau minėjome, kad  išmaniosios skalbyklės gali paleisti skalbimą bet kokiu metu, davus komandą telefonu. Tuo pačiu telefonu galima parsisiųsti ir įdiegti skalbyklėje papildomus skalbimo režimus. Dažnai gamintojai sukuria ir specialias programėles, kurios suteikia įvairių pagerinimų, pvz., informaciją apie tam tikrų dėmių skalbimą, audinio priežiūrą. Beje, viską galima atlikti ir rankiniu būdu – valdymo nustatymus ir informaciją gauti skalbyklėje įmontuotame skystųjų kristalų ekrane.

Dulkių siurbliai

Tai turbūt geriausias išmanusis buitinis išradimas. Šiaip pirmoje vietoje būtų susiplaunantys indai arba automatinis lygintuvas, bet kol jų nėra, panašu, kad lyderis – automatinis dulkių siurblys. Toks aparatas siurbia bei plauna erdvėje orientuodamas sensorių pagalba. Jie fiksuoja kliūtis, tad robotas siurbia aplink baldus į juos neatsitrenkdamas. Naudojantis išmaniuoju telefonu galima valdyti siurblį, sudaryti jo valymo grafiką, duoti nurodymus, kur siurbti, bei matyti, kiek darbo jau padaryta. O svarbiausia – ant tokio siurblio gali važinėtis jūsų katinas – http://www.youtube.com/watch?v=tLt5rBfNucc.

Išmanieji namai

Kad jau dauguma buitinių prietaisų turi savo išmaniuosius atitikmenis, tai nieko nuostabaus, kad pristatomi ištisi protingi namai. Pavyzdžiui, „LG Electronics“ sausio pradžioje vykusioje parodoje „CES 2014“ pristatė namų tinklą „Homechat“, kuris sujungia visus namuose esančius išmaniuosius buities prietaisus į vieną tinklą, kurį galima valdyti išmaniuoju telefonu. Prietaisai reaguoja vienas į kitą bei keičiasi informacija, tad šaldytuvui pranešus, kokių produktų jame yra, orkaitė pateiks tinkamų receptų bei funkciją, tinkančią patiekalo kepimui. Įdomiausiai tai, kad su „Homechat“ tinklu galima susirašinėti. Pavyzdžiui, išsiuntus raktinę frazę „Išvykstu atostogų“, gaunamas užklausimas – „Ar perjungti atostogų režimą?“. Be visų šių techninių šnekų, su išmaniaisiais namais bus galima pasišnekėti ir linksmai, pavyzdžiui, jie galės palinkėti jums smagios kelionės, o jūs paklausti savo šaldytuvo: „ar turime alaus?“.

Tiesa, kad išmani buitinė technika tam tikra prasme suteikia laisvę nuo įvairių buities darbų. Kita vertus, tokie prietaisai bent jau kol kas kainuoja išties nemažai. Palyginimui – išmani LG skalbyklė kainuoja apie 4 tūkst. Lt, kai paprasta – vidutiniškai apie 1,5 tūkst. Lt. Kitas, ir ne ką mažiau svarbus minusas – išmanieji įrenginiai gana vangiai keliauja į Lietuvą. Diskutuojama ir apie tai, ar visos išmanios funkcijos yra taip labai svarbios ar visgi labiau papildomos ir nebūtinos. Pavyzdžiui, pasitikrinti, kiek kalorijų turi orkaitėje kepamas maistas įdomu, tačiau ar būtina ir naudinga?

Kaip manote jūs? Ar išmanioji buitinė technika vieną dieną užkariaus ir namus Lietuvoje? Ar siūlomos funkcijos yra naudingos, o gal vis dėl to tėra malonus, bet nebūtinas priedas mūsų kasdienybėje?

2014 kovo 12
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Statistika rodo, kad kas antras vandeniu sugadintas telefonas tokio likimo sulaukė įkritęs į tualetą. Taip nutinka dėl įpročio telefoną imti visur su savimi, ne išimtis ir minėtoji vieta. Žmonės iš patirties pastebėjo, kad telefono naršymas atokvėpio minutėlę yra labai gajus įprotis, padeda atitraukti mintis nuo darbų, papramogauti. Tiesa, tiesa, nesijuokite. Dar jie pastebėjo, kad per trumpą laiką, kol lankotės WC, idealiausia telefone nuveikti kažką paprasto, greito ir smagaus.

Pagal šiuos kriterijus išrinktos ir programėlės, kurios geriausiai tinka sėdint tupykloje.

Instagram

Programėlė, kuri suteikia maksimalų įsitraukimą su minimaliom pastangom. Per visą dieną taip galite peržiūrėti kolekcijų kolekcijas ir kurti geriausius komentarus. Ne veltui sakoma, kad geriausios mintys gimsta ne kur kitur. O jei esate labai modernūs, galite „selfinti“ ir save. Be abejonės, žibėsite originalumu.

Tinder

Juk galima ieškoti antrosios pusės net ir ten, kur mažiausiai tikiesi. Juk niekas nemato per ekraną, kur esi. Be to, ramus asmeninis laikas tikrai tinkamas paieškoti pažinčių, nieks nepažvelgs per petį su komentaru: „oi, kokią čia išsirinkai?“

Words With Friends

Tai puiki programėlė stumti laiką, ir tuo pačiu pasukti galvą dėliojant virtualų kryžiažodį. Ir dar, galima pasivaržyti su draugais. Beje, tarp internautų ši programėlė rekomenduojama kaip geriausia sėdint ant porceliano sosto.

Airpnp

Aha, esant plačiąja prasme vonios patalpoje, geriausias metas pasižvalgyti, kas gero šioje srityje kitose šalyse. Juk tikrai nežiūrėsi į tualetus būdamas kur viešumoje. Dar ne taip supras. Beje, „Airpnp“ leidžia ne tik pasižvalgyti po visame pasaulyje esančius, išskirtinio interjero vonios/ tualeto kambarius, bet ir pačiam pasigirti, ką turi namuose.

Pinterest

Internautai sako, kad „Pinterest“ būtent ir sukurtas tam, kad ją naudotų WC. Ir čia ne įžeidimas, atvirkščiai. Tai puikus tinklas – reikalauja mažai galvojimo, o duoda neįtikėtinus lobynus idėjų, išradimų, smulkmenų ir kitokių mažų džiaugsmų.

QuizUp

Ši programėlė tiems, kas nori smegenis įdarbinti visur ir visada. Ji kviečia atsakyti į neišsemiamą kiekį klausimų daugelyje kategorijų, todėl labai tinka nepriklausomai nuo to, kiek laiko turite. Beje, ribotas laikas WC leidžia mušti rekordus, kiek daugiausiai gali atsakyti per kelias minutes.

Google Maps

Netikėta? Bet tiesa ta, kad atsinešus telefoną į tupyklą, nuosekliai iškyla poreikis žiūrėti į ekraną. Todėl galite su tuo nuveikti kažką tikrai naudingo. Su „Google Maps“ galite kaupti skirtingus žemėlapius ar nuotraukas kaskart prisėdęs baltajam soste. Metų gale tai būtų įspūdinga kolekcija.

Ar pats turite įprotį neštis telefoną lankantis tualete? Kokios programėlės jums geriausios šiam trumpam laikui?

2014 kovo 04
Kategorijos: Visa kita

Kur greičiausiai sklinda informacija ir ką nevalingai tikriname daugybę kartų per dieną? Aišku, kad socialinius tinklus, bet neverta visų nuopelnų priskirti vienam „Facebook‘ui“. Be šio socialinio milžino klesti (gal labiau užsieniuose, bet po truputį ir Lietuvoje) „LinkedIn“, „Twitter“, „Instagram“ ir kt. Neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad greičiausiai vartotojų aktyvumas auga „Instagram‘e“ – padidėjo net 23 proc. per II-IV 2013 m. ketvirčius. „Instagram‘o“ populiarumas, matyt, slypi tame, kad dažnas, kartą pabandęs, jau negali sustoti. Tiesiog čia pateiktos nuotraukos atrodo kietesnės, įdomesnės, o kur dar draugų rodomas dėmesys. „Instagram‘o“ madas stipriai formuoja „hashtag‘ai“, kurių besaikį vartojimą apkalbėjo Justin Timberlake ir Jimmy Fallon. Internetuose sudarinėjami šių žymių populiarumo sąrašai, nes kai kurie naudojami be saiko ir tampa savotiška, nors dažnai trumpalaike, manija ir net apsėdimu – ar reikės egzorcisto?

Populiariausias „hashtag‘as“ „Instagram“ programėlėje yra „love“ (meilė). Kadangi tokią žymą galima dėti prie bet kokios nuotraukos, tai žmonės ir nesivaržo jo naudoti be saiko. Kitas labai populiarus žymėjimas yra „beautiful“ (gražus/-i) – galbūt dėl to, kad pagražinus nuotrauką „Instagram“ filtrais bet kokį kadrą galima pavadinti gražiu. Nieko keisto, kad „hashtag“ „me“ (aš) irgi tarp populiariųjų, juk internetuose kalbama, kad „Instagram“ yra pati geriausiai vieta vešėti žmonių tuštybei. Pasirodo, tai puiki programėlė ir vasarai garbinti, nes labai daug nuotraukų pažymima vasaros vardu.

Viena labiausiai internetuose nuskambėjusių „Instagram“ madų buvo „dešrelinių kojų“ mada. O viskas prasidėjo nuo merginų noro turėti ir demonstruoti plonas savo kojas – nuotraukose matydavosi tik kojos iki kelių ir, pavyzdžiui, paplūdimys ar baseinas, kol kažkam kilo mintis pasišaipyti iš tokių madų ir buvo sukurta nuotraukų serija „hot dogs or legs?“. Nuotraukose vietoj kojų panaudojamos dešrelės, kurių neįmanoma atskirti nuo tikrų kojų.

Nusifotografuoti sporto salėje – „Instagram‘o“ vilkams vienas iš kasdienio gyvenimo atributų. Demonstruojami tobuli figūrų linkiai, priverčia ne vieną pavydėti ir pačiam bėgti į sporto salę. Kai kurios mados pritraukia ypač daug sekėjų: „užpakalio mados“ pradininkę paskyroje seka 1,5 mln. žmonių, dauguma merginų įsisuko į šios tendencijos ratą ir siekia tokio pat efekto, žinoma, viešindamos viso proceso vaizdus internete.

Viena iš gėdingesnių „Instagram“ madų yra fotografavimasis su benamiais, kuris dažniausiai slepiasi po „homelessdude“ „hashtag‘u“. Dažnai tai daroma jiems to nežinant, miegant ant suolelio ar prašant išmaldos. Drąsesni „instagrameriai“ prikalbina elgetas pozuoti kartu. Patys rodo įvairias kvailas grimasas, gestus, atrodo besididžiuojantys savimi.

Dar labiau šokiruojantis „Instagram“ virusas – „selfie“ laidotuvėse arba prieš jas. Nesivaržoma dėti nuotraukų nei iš pačios ceremonijos, o tos dienos apranga tampa savotišku madų demonstravimu. Vien ką reiškia plačiai nuskambėjęs prezidento Obamos elgesys, kai, pagerbdamas Nelsono Mandelos atminimą, jis taip pat nusifotografavo jo laidotuvių ceremonijos metu.

Negalima teigti, kad šioje programėlėje nuotraukos gali būti priskiriamos tik įvairioms ir pasiutusioms madoms. Yra ir tikrai smagių bei įdomių nuotraukų grupių, pavyzdžiui, „Throwback Thursdays“, dar žinomas kaip „tbt“ – žmonės šia žyme rodo pasauliui senas ir nostalgiškas nuotraukas. Čia galima peržiūrėti ir sekti žymių žmonių paskyras, kurie tikrai ne vien kojas ar užpakalius deda.

O kokios mados Lietuvoje? Lietuviai, kaip ir priklauso šiauriečiams, yra gerokai santūresni. Mūsyse dažniau galima išvysti dailiai nufotografuotus maistus ar įvairių koncertų, renginių, spektaklių nuotraukas. Kita vertus, vadinamasis „duckface“ nėra svetimas ir mums, o treniruotas gražus kūnas irgi demonstruojamas gana dažnai.

Galbūt visos labiausiai pakvaišusios pasaulio mados neatkeliaus ir į Lietuvą, bet kad ir kaip ten būtų, „Instagram“ ne veltui yra tokia populiari – tai šaunus socialinis tinklas, kurį irgi reikia vartoti saikingai ir atsakingai. Papasakokite, ar jūs naudojatės šia programėle ir kokias nuotraukas dažniausiai „post‘inate“?

2014 vasario 25
Kategorijos: Visa kita

Jei žiūrėjote olimpines žaidynes, o ypač uždarymo ir atidarymo šventes, turėjote pastebėti, kad tai buvo itin pompastiški reginiai, leidę Rusijai parodyti viską, ką jie turi. Nieko keisto, nes šiųmetė žiemos olimpiada kainavo 51 mlrd. JAV dolerių ir tapo pačia brangiausia šių renginių istorijoje. Prie šventės puošnumo prisidėjo ir gausus būrys rėmėjų.

XXII žiemos olimpinių žaidynių partneriai – nuo IT įmonių, elektroninių prekių gamintojų iki greito maisto tinklų ar sauskelnes gaminančių gigantų. „Samsung Electronics“, „Panasonic“, „Coca-Cola“, „McDonald‘s“, „VISA“. Labai skirtingi prekių ženklai ir jų auditorijos. Tačiau investavę į Sočyje vykstančią sporto fiestą, jie neapsiriboja tik savo logotipo demonstravimu ar atributika.

Vienas pagrindinių rėmėjų yra „Samsung Electronics“. O kur gigantas išmaniųjų gamintojas, ten ir olimpiada turėtų būti itin išmani ir mobili. Ar tikrai Sočio olimpinės žaidynės tokios buvo?

2013 metų pabaigoje „Samsung Electronics“ pranešė apie bendradarbiavimą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK) kuriant iniciatyvą „Samsung“ išmaniosios olimpinės žaidynės“. Ja buvo siekiama, kad Sočio 2014 m. žiemos olimpiada taptų geriausiai ryšio sistemomis aprūpintomis žaidynėmis, kuriose sunaudota mažiausiai popieriaus. Na, o išmanusis „Samsung Galaxy Note 3“ paskelbtas oficialiu Sočio 2014 m. olimpinių žaidynių telefonu.

Sočio olimpinėms pristatyta programėlė „Sochi 2014 WOW“. Šią programėlę įsidiegę vartotojai galėjo rasti visą informaciją apie žaidynes realiu laiku: tvarkaraščiai, rezultatai, iškovoti medaliai, naujienos ir interviu, žaidynių istorija ir pan. Programėlėje buvo įdiegtas žemėlapis, kuris žiūrovams padėjo nepasiklysti.

„Sochi 2014 WOW“ programėlė skirta ne tik olimpinių žaidynių dalyviams, bet ir žaidynių lankytojams bei žiūrovams visame pasaulyje. Su WOW buvo galima siųsti palaikančias žinutes savo mylimiems sportininkams.

Nepaisant viso šio gėrio, prieš pat olimpinių žiemos žaidynių atidarymą kilo nedidelis skandalėlis dėl to, jog „Samsung“ iš atletų, kurie dalyvavo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje pareikalavo, jog jie uždengtų visus kitų gamintojų prekinius ženklus, esančius ant savo mobiliųjų įrenginių. Pirmiausia, aišku, turėti minty, iš tolo matomi „Apple“ obuoliukai. Kaip generalinė renginio rėmėja, ši kompanija tarsi ir turi teisę to reikalauti. Bet ar tai neperžengia tam tikrų ribų?

Tiesa, neilgai trukus šie gandai, kuriuos, beje, paskleidė vienas šveicarų puslapis, o vėliau patvirtino ir Šveicarijos sportininkų delegacija, buvo paneigti pačios kompanijos „Samsung“ bei Tarptautinio olimpinio komiteto. Turbūt nekyla abejonių, kad žiniasklaidos padangėse sklandžiusios antraštės, jog „Samsung“ pasinaudojo teise per Sočio žaidynes uždrausti sportininkams naudotis „Apple“ produkcija, tebuvo dar vienas gandas, pilantis žibalą į amžino karo, kurį įžiebė patys gamintojai ir jų fanai, laužą.

Dar įdomu buvo, kad prieš pat olimpiadą Sočyje pasirodė įvairių paspėliojimų ir gandų apie mobiliųjų telefonų ir kompiuterių šnipinėjimą. Viena vertus, viskas buvo daroma saugumo vardan – žmonės iki pirštų galiukų patikrinami vos tik išlipę iš lėktuvo.

Dargi žiniasklaidoje pasirodė žinutės, kad olimpiados šeimininkai naudos naujai sukurtą telefonų ir interneto šnipinėjimo įrangą ir kad kiekvienas pokalbis, vykstantis naudojant bevielį ryšį, bus atidžiai stebimas. Lyg to negana, Rusija, žinoma dėl organizuotų nusikalstamų grupuočių, „nuhakinančių“ informaciją telefonuose ir elektroninio pašto dėžutėse, todėl nė vienas išmaniojo savininkas negalėjo jaustis saugus šiose žaidynėse, o geriausia, ką galėjo padaryti, tai, anot ekspertų, nusivežti visiškai „tuščius“ telefonus. Tiesa, vėliau internetuose pasirodė ir logiškų kontrargumentų, kad jei nori, tokie interneto chuliganai į išmanųjį gali įsilaužti bet kurioje pasaulio vietoje ir „aukai“ dėl to tikrai nereikia atvažiuoti į Rusiją.

Vienaip ar kitaip šios olimpinės žaidynės gali vadintis mobiliomis, nes tiek „Samsung“ iniciatyvos, tiek šnipų skandalai atkreipė pasaulio dėmesį į išmaniąją olimpiados pusę. O gal ir jūs žinote kokių nors smagių su išmaniaisiais ir olimpiada Sočyje susijusių faktų ar gandų?