2012 sausio 19
Kategorijos: Paslaugos

Yra skeptikų, tvirtinančių, kad nebe. Juk tai, kam vis dažniau naudojame mobiliuosius, nebėra „toliakalbystė“. Įvertinkime statistiką.

-          JAV pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad apie tris ketvirtadalius šios šalies vartotojų telefonus naudoja fotografavimui. Daugiau kaip pusė apklaustųjų mobiliaisiais siuntė nuotraukas ar vaizdo įrašus.

-          Išmanieji telefonai ypač išplėtė sąrašą priežasčių, dėl kurių išsitraukiame iš kišenės telefoną. Praėjusių metų duomenimis, per 75 proc. japonų telefonu naudojosi paslaugomis, susijusiomis su internetu – naršė, siuntėsi duomenis ar įsijungdavo programėles. Tą patį darė bemaž 44 proc. amerikiečių, tuo tarpu ES gyventojai kiek pasyvesni – apie 38 proc.

-          JAV kiekvieną dieną gaunama 200 trilijonų (!!!) trumpųjų žinučių. Aktyviausi jų siuntėjai – paaugliai iki 18 metų. Vienas jaunasis vartotojas anapus Atlanto per mėnesį vidutiniškai prakalba 631 minutes telefonu ir išsiunčia daugiau kaip 3300 žinučių. Šis skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo kone šešeriopai.

-          Skaičiuojama, kad SMS siunčia ir gauna 83 proc. vartotojų visame pasaulyje. Vieni aktyviausių – Suomijos ir Filipinų gyventojai, kur apie 99 proc. mobiliojo ryšio bendrovių klientų yra aktyvūs SMS vartotojai.

Vis dėlto, ar šie skaičiai iš tiesų reiškia, kad mobiliuosius imame naudoti viskam, išskyrus skambinimą?

Toli gražu. Nors ir aptikome pranešimų apie tyrimus, atskleidžiančius, jog, pavyzdžiui, 11 proc. Jungtinės Karalystės vartotojų liovėsi kalbėti telefonu, daugelis ir toliau pirmenybę teikia bendravimui balsui. Netgi JAV, kur per pastaruosius kelerius metus tekstinių žinučių rašymas patyrė tikrą bumą, daugiau kaip pusė vartotojų teigia, kad jiems priimtiniausias būdas susisiekti – skambutis.

Šiuo požiūriu Lietuva mažai kuo skiriasi nuo likusio pasaulio. Taip, mes taip pat mėgstame žinutes, vis dažniau internete naršome telefonu. Tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, ėmėme ir daugiau kalbėti: praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, pokalbių trukmė mobiliojo ryšio tinkluose išaugo 4,6 proc. Nuo 2006 m. pokalbių mobiliaisiais telefonais trukmė išaugo dvigubai.

Jeigu žmonės pageidauja kalbėti, reikia leisti jiems kalbėti! Todėl paskelbėme pokalbių minučių išpardavimą. Pasiūlymas labai paprastas: už 15 litų per mėnesį galite gauti 300 minučių pokalbiams visuose Lietuvos tinkluose – tai yra vos 5 centai už minutę. Be to, pasirinkus planą „Išpardavimas“ ir sudarius sutartį 24 mėnesiams, išmanųjį telefoną „Samsung Galaxy Y“ ar „Huawei U8650“ galima įsigyti vos už vieną litą. Sutarties galiojimo laikotarpiu už telefoną taikomas 10 litų mėnesinis mokestis. Beje, kaip ir pridera išpardavimams, šis pasiūlymas galios ribotą laiką – iki sausio 31. Todėl jeigu norite kalbėti daug ir pigiai, nedelskite ir pasidomėkite mūsų išpardavimu.

Esame tikri, kad net ir šiais žinučių, interneto ir socialinių tinklų laikais nuoširdus pokalbis ne tik nepraranda svarbos, bet jo vertė netgi auga. Todėl artimiausiu metu telefonas išliks telefonu – prietaisu, leidžiančiu kalbėtis per atstumą. O ką manote jūs?

2011 lapkričio 22
Kategorijos: Paslaugos

Ko gero, jau pastebėjote, kad nuo spalio „Tele2“ dar labiau sumažino pokalbių kainas: tiek biudžetinėms organizacijoms, perkančioms cpo.lt kataloge, tiek privatiems klientams. Jums pasiūlėme mokėjimo planą „Plius“, pagal kurį už 25 litų mėnesio mokestį suteikiama net 800 minučių pokalbiams skambinant į visus tinklus.

Tačiau šiandien mes ne apie tai, kad „Tele2“ kainos geriausios – šį faktą ir taip daugelis puikiai žino. Nuo šio rudens turime ir kitų svarbių naujovių, apie kurias norime papasakoti šiek tiek plačiau. Pirmiausiai tai –galimybė vartotojams patiems pasirinkti paslaugas, kuriomis jie naudojasi dažniau – ir nemokėti už tas, kurios jiems nesvarbios.

Tad jei esate mūsų klientas, dabar galite naudotis ypatingomis privilegijomis už tą pačią kainą. Konkrečiai kalbant, beveik dykai – už keturis litus per mėnesį. Jei esate aistringas SMS žinučių siuntėjas, imate 500 SMS ir 50 MB naršymui. O jeigu jums labiau reikalingas internetas, tuomet renkatės atvirkštinį variantą: 500 MB ir 50 SMS.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką tai reiškia, „Tele2“ pasiūlymą galite palyginti su vidutiniais antrojo metų ketvirčio duomenimis, kuriuos pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Kai kurie žmonės visai nerašo SMS žinučių, kiti tokiu būdu bendrauja nuolat (ir tampa mūsų „Pildyk SMS čempionato laimėtojais“), tačiau vidutiniškai mūsų klientai per mėnesį išsiunčia daugiausiai žinučių – 156. Taigi, jei mėgstate rašyti SMS žinutes, 500 per mėnesį bus per akis, o jei ši paslauga neaktuali, galima vietoje žinučių rinktis megabaitus arba apsiriboti tik pokalbiais.

Bet grįžkime šiek tiek atgal: kaip mums šovė mintis savo klientams pasiūlyti būtent tokį sprendimą? Viena, analizuodami savo klientų įpročius matome, kad populiarėjant išmaniesiems telefonams jie pakankamai išsiskiria. RRT statistika tai tik patvirtina: telefonas tapo vienodai svarbiu įrankiu tiek komunikuojant balsu, tiek tekstu, tiek internetu. Naudojimasis internetu telefone neišvengiamai auga – abonentų, naudojusių GPRS, EDGE, UMTS paslaugas 2011 m. II ketvirtį, skaičius toliau didėjo, o ypač populiarėjo UMTS tinklu teikiamo viešojo judriojo telefono ryšio didelės spartos duomenų perdavimo (HSDPA) paslaugos – per ketvirtį šių abonentų skaičius išaugo 10,3 proc. Vadinasi, interneto vartojimas telefonu tampa kasdienybe labai didelei daliai vartotojų.

Nepaisant to, mobiliojo ryšio tinkluose inicijuoto pokalbio trukmė mobiliuoju telefonu taip pat nuolat ilgėjo – nuo 2006 m. ji išaugo beveik dukart. Minėtą ketvirtį SMS populiarumas išliko daugmaž nepakitęs – jų buvo išsiųsta 0,4 proc. mažiau, bet MMS žinučių populiarumas smarkiai augo – jų skaičius buvo net 27,8 proc. didesnis negu 2011 m. I ketvirtį. Vadinasi, kalbėti apie tai, kad internetas išstumia pokalbius ar atvirkščiai, taip pat negalime, lygiai kaip ir prognozuoti SMS žinučių eros pabaigą kol kas gerokai per anksti.

Tikrai galioja, ko gero, vienintelis principas: ne jūs tarnaujate telefonui, bet telefonas jums. O kad šis įrankis kuo geriau atitiktų jūsų įpročius ir gyvenimo būdą, gali padėti ir telekomunikacijų operatorius. Mes netikime posakiu, kad visiems geras nebūsi – pasaulis margas, kaip ir mūsų abonentai, tačiau sutaupyti mėgsta visi.

Kokią bendravimo telefonu formą labiausiai mėgstate jūs – mieliausiai skambinate, rašote žinutes, o gal negalite atsiplėšti nuo interneto?

2011 rugsėjo 28
Kategorijos: Visa kita

Savo tinklaraštyje pasakojome, kaip mobilųjį telefoną paversti modemu, leidžiančiu kompiuteriu naršyti internete. Nors tai padaryti gana paprasta, tačiau šiek tiek paplušėti vis dėlto reikia. Kita vertus, jungiantis prie interneto seno modelio telefonu, neturinčiu 3G duomenų perdavimo technologijos, ryšio sparta taip pat ypatingai nedžiugino, todėl tokį naršymo būdą rinkdavomės gana retai. Viskas pasikeitė atsiradus išmaniesiems telefonams – pasinaudojant „Android“ telefonu, kompiuterį prie interneto galima prijungti vienu mygtuko paspaudimu, o ir duomenų perdavimo sparta leidžia patogiai naršyti. Taigi siūlome susipažinti su „tethering“ funkcija.

Jūs turbūt jau klausiate, o kam apskritai turint išmanųjį telefoną prie interneto jungtis kompiuteriu, užuot naršius pačiu telefonu? Priežastys gali būti įvairios– pavyzdžiui, keliaujant prisireikia išsiųsti jūsų nešiojamajame kompiuteryje esantį dokumentą ar pasitikrinti elektroninio pašto dėžutę, kurios šiuo metu negalite pasiekti iš telefono. Galiausiai, kad ir kokie nuostabūs tie išmanieji telefonai būtų, kompiuterių ekranai tebėra didesni, ir naršyti juose paprastai būna gerokai patogiau.

„Tethering“ (angl. „pririšimas“) veikia labai paprastai – ši funkcija leidžia jungtis prie interneto per telefoną susiejus jį su kompiuteriu laidu ar belaidžiu ryšiu (pvz. „Bluetooth“). Funkcijos pavadinimas labai taiklus – tarsi pasaitėliu „pririštas“ telefonas „tempia“ paskui save kompiuterį į interneto platybes.

Ši funkcija „Android“ išmaniuosiuose telefonuose paplito palyginti neseniai, nuo 2010 m. vidurio, kai pasirodė operacinės sistemos „Android“ 2.2 versija „Froyo“. „Tethering“ gana sparčiai išpopuliarėjo, ypač kai gudragalviai programėlių kūrėjai sugalvojo specialią programinę įrangą, leidžiančią išmaniaisiais telefonais internete naršyti nemokamai. Didieji JAV ryšio paslaugų tiekėjai ir interneto milžinė „Google“ netruko į tai sureaguoti ir ėmėsi veiksmų, kuriais gerokai apribojo galimybes atsisiųsti tokias programėles ir jomis naudotis. Tačiau mokama ar ne, „tethering“ funkcija tebėra patogi alternatyva prireikus interneto kompiuteryje.

Kad galėtumėte naudotis šia „sąsaja“, jūsų kompiuteris pirmiausiai turi atpažinti prie jo prijungtą išmanųjį prietaisą. Šiuolaikiniuose „Android“ išmaniuosiuose telefonuose paprastai dar gamykloje įrašoma reikiama programinė įranga, leidžianti sinchronizuoti telefoną su kompiuteriu – tereikia prijungti telefoną ir įsidiegti šią programą savo kompiuteryje.

Kai jau abu jūsų prietaisai darniai „bendradarbiauja“, belieka prijungti telefoną prie kompiuterio. Tai galima daryti USB laidu (prijungus telefoną prie kompiuterio reikėtų pasirinkti „USB tethering“ funkciją) arba belaidžiu ryšiu (pvz. per „Bluetooth“ ar vietiniu tinklu, telefoną paverčiant interneto prieigos tašku). Na štai – jūsų išmanusis telefonas tapo vartais į internetą! Naršymui internete per išmanųjį telefoną tinka bet kuris mobiliojo interneto paslaugos paketas. Jei ketinate daug naršyti tokiu būdu, reikėtų pasirinkti planą, kuris suteikiantį galimybę parsisiųsti daugiau megabaitų (MB) informacijos, pavyzdžiui, SMART L ar SMART XL.

Pavienėms „išvykoms“ į internetą to visiškai pakaks ‒ išmanieji telefonai veikia 3G ryšio tinkle, pasižyminčiame gana aukšta duomenų perdavimo sparta, taigi ir naršymo kokybe turėtumėte likti patenkinti. Vis dėlto, jei tinkle kompiuteriu naršote dažnai ir jums reikalingas gerokai didesnis parsisiunčiamų duomenų kiekis, tuomet verta pagalvoti apie mobiliojo interneto planą. Jeigu turite išmanųjį ar paprastą mobilųjį telefoną, turintį 3G duomenų perdavimo technologiją, jums netgi nebus reikalingas modemas – interneto SIM kortelę galėsite įdėti į telefoną ir naudoti jį kaip modemą. Vienintelis nepatogumas ‒ kol naršysite internete, telefonu skambinti negalėsite.

Na, o jei įsitikinsite, kad internetą kompiuteryje verta turėti visą laiką, galėsit išbandyt ir mobilųjį internetą kompiuteryje bei prie interneto jungtis per tam pritaikytą modemą. Ar jau pabandėte mobiliuoju telefonu prijungti kompiuterį prie interneto? Pasidalinkite įspūdžiais.

2011 rugsėjo 07
Kategorijos: Uncategorized

Išmaniųjų telefonų vartotojai kasdien siunčiasi dešimtis milijonų įvairių programėlių. Skaičiuojama, kad vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį pasaulyje buvo atsisiųsta beveik 4 milijardai programėlių. Šiais laikais jų gauti nesunku – tereikia užsukti į kurią nors internetinę parduotuvę ir išsirinkti sau tinkamą aplikaciją už tinkamą kainą… arba, kaip dažnai pasitaiko, ir visai nemokamai. Pasidairykime po vieną tokių parduotuvių „Ovi Store“, kur siūlomos programėlės, žaidimai ir kitos įdomybės „Nokia“ telefonams.

Svetainė „Ovi Store“ vartotojams pristatyta 2009 m. gegužę. Kompanijai „Nokia“ būtinai reikėjo atsako tuo metu sparčiai populiarėjantiems „iPhone“ išmaniesiems telefonams ir jų programėlių parduotuvei „App Store“. Sprendimas buvo sėkmingas – vartotojų susidomėjimas pradėjusia veikti „Ovi Store“ buvo tikrai nemažas – dėl didelio lankytojų srauto parduotuvė iš pradžių netgi patyrė techninių sutrikimų.

Šias problemas pavyko išspręsti pakankamai operatyviai ir šiandien „Ovi Store“ – vienas populiariausių mobiliesiems telefonams skirtos programinės įrangos šaltinių. Iš svetainės kasdien parsisiunčiama apie 6 milijonus . Ką gi siunčiasi „Nokia“ telefonų vartotojai? Atspėjote – visų pirma žaidimus. Jie sudaro apie 40 proc. viso iš šios parduotuvės atsisiųsto turinio. Dar 30 proc. – išmaniesiems telefonams skirtos programėlės. Svetainėje taip pat siūlomi garso ir vaizdo įrašai, skambučių melodijos, darbastaliai ir telefono temos.

Svetainė „Ovi Store“ gana patogi vartotojui. Ji išversta į daugiau kaip 30 kalbų – deja, lietuvių tarp jų kol kas nėra. Naršymą svetainėje dar labiau palengvina galimybė pasirinkti turimo „Nokia“ telefono modelį. Vartotojui pateikiamos tik tos programos, kurios tinka jo telefonui, o tai padeda sutaupyti laiko.

Parduotuvės turinys suskirstytas į penkias pagrindines kategorijas: ypatingi pasiūlymai, programėlės, žaidimai, garsas ir vaizdas bei suasmeninimas (skambučių melodijos, darbalaukiai, temos). Programėlės ir žaidimai savo ruožtu taip pat suskirstyti pagal įvairias kategorijas: nuo verslo iki sporto programėlių, nuo veiksmo žaidimų iki galvosūkių. Juos galima rūšiuoti pagal populiarumą (vartotojai gali vertinti ir komentuoti kiekvieną programą), perkamumą ar naujumą – tai padės išsirinkti, ką verta atsisiųsti. O jei tiksliai žinote, kokios programėlės ar žaidimo ieškote, galite greitai jį aptikti pasinaudoję paieškos svetainėje sistema.

Palengvinta paieška tikrai praverčia, nes „Ovi Store“ – daugiau kaip 50 tūkstančių įvairių programų. Bet ir tai ne riba – mat kiekvienas gali papildyti parduotuvės turinį savo sukurtomis aplikacijomis. Svetainės šeimininkai kviečia pasinaudoti programa „Ovi App Wizard“, leidžiančia net ir nemokančiam programuoti vartotojui lengvai sukurti savo aplikaciją „Nokia“ išmaniesiems telefonams.

Visa tai puikiai pagrindžia svetainės pavadinimą – „ovi“ suomių kalba reiškia „duris“, kurios, matyti, visada atviros tiek vartotojams, tiek kūrėjams. Šios durys liks atviros ir artimiausiu metu: nors bendrovė „Nokia“ ne taip seniai nusprendė pereiti prie „Windows Phone“ operacinės sistemos, senesniųjų šios bendrovės išmaniųjų telefonų savininkai neturėtų baimintis liksiantys be naujų programėlių ‒ „Ovi Store“ liks pasiekiama tiek dabartiniams, tiek dar kuriamiems telefonams su „Symbian“ operacine sistema.

Kokias programas į savuosius „Nokia“ telefonus siunčiatės Jūs? Pasidalinkite patirtimi.