2014 liepos 24
Kategorijos: Produktai, Visa kita

Kaip sako pelės, įsisąmonink, daug prizų jau iššluota, tačiau dar daug ir liko. Kaip tik turi savaitę sudalyvauti „Pildyk“ žaidime ir laimėti kietus antrojo etapo prizus. Jau kalbėjome apie dviračius, televizorius, „PlayStation“, o šiandien žvilgsnis šauna į „Samsung“ gamintojo dovanas. Šio vardo pristatinėti  nereikia, todėl iškart vardijame, kas galėtų papuošti tavo „gadget‘ų“ kolekciją.

Išmanusis telefonas „Samsung S5

Jis iš esmės skiriasi nuo kitų „Samsung“ telefonų tuo, kad turi metalinės apdailos korpusą. Pagaliau. Iki šiol „Samsung“ savus telefonus ir, beje, visą „Galaxy“ seriją užsispyrusiai rengdavo plastiku. Kaip sakoma, kiekvienam pagal skonį, tačiau metalas laikant rankoje yra nepalyginamai maloniau.

Telefonas neabejotinai rimtas ir solidus, o kartu ir modernus. Stebintų, jei būtų kitaip. Aukštos klasės, t.y. brangus telefonas privalo būti geras visomis prasmėmis, todėl nekalbėsime apie jo bateriją – ji talpi, procesorių – jis spartus, ar vaizdo kokybę – ji tikrai gera, HD raiškos. Geriau pora žodžių apie įdomias funkcijas. Štai pavyzdžiui, S5 yra pirmasis telefonas, matuojantis širdies ritmą. Pulso matuoklis kartu su „S Health“ programa leidžia telefonui atlikti žingsniamačio funkcijas, skaičiuoti kalorijas, stebėti bendrą savijautą sportuojant.

Jei užsiimi vandens sportu ar tiesiog taip kažkaip nutinka, kad telefonas periodiškai krenta į sriubos lėkštę, pravers S5 atsparumas vandeniui. Telefono mesti į ežero dugną nereikėtų, tačiau mažesnius vandens išbandymus jis atlaikys. Be to, telefonas atsparus dar ir prakaitui, smėliui, dulkėms.

Dar grįžtant prie baterijos, reikia pasakyti, kad energijos taupymui „Samsung“ sugalvojo gudrų ir netipinį sprendimą. Jie įdėjo funkciją „Ultra Power Saving Mode“, kuri senkant baterijai spalvotą vaizdą ekrane gali paversti juodai baltu. Sako, labai smarkiai sutaupo energijos.

Planšetė „Samsung Tab S“.

Vis stebėdami rinką ir kas joje darosi, ekspertai sako, kad tradicinių kompiuterių pardavimai grasinasi mažėti, o štai planšečių – augti. „Pildyk“ neabejingi prognozėms, todėl siūlo stoti į moderniųjų gretas ir dalina „Samsung“ planšetes.

Pirmoji jų – „Samsung Tab S“. Plonesnė, lengvesnė, malonesnė laikant rankose – žinoma, „Samsung“ kurdami naująjį modelį pasistengė pranokti ne tik savus, bet ir konkurentų modelius. Korėjiečiai dviračio neišradinėjo ir didžiausią dėmesį skyrė ekranui. Jis – aukštos rezoliucijos „Super AMOLED“, kuris atkuria 94 proc. spalvų. Suprantamai šnekant, tai labai daug, vaizdas plika akimi atrodo super gerai, ryškus, kontrastingas.

Verta dėmesio  „Adaptive Display“ funkcija, kuri leidžia nustatyti vieną iš trijų ekrano režimų ir pritaikyti jį pagal tai, ką veiki – žiūri filmą, skaitai el. knygą ar šiaip šmirinėji po „Facebook“. Dar viena pasiūlyta naujovė – galimybė fiksuoti nuotraukas ar filmuoti kamerai davus komandas  balsu. Tie magiški žodžiai, į kuriuos reaguoja kamera yra  „Capture“, „Smile“ arba „Record video“. Labai gera funkcija mėgstantiems daryti asmenukes.

Dar ši planšetė yra visų tinginių svajonė. Nes gali perjungti „Galaxy S5“ skambučius. Taigi, jei tingiai sau guli ant sofos, o telefonas tuo metu kitam kambary, gali nesivarginti stotis, o atsiliepti per planšetę.

Planšetė „Samsung Tab 4“

Savo savybėmis „Samsung Tab 4“ panašus į aukščiau minimą „brolį“. Esminis šio planšetinio kompiuterio išskirtinumas – tai, kad galima sukurti kelis vartotojo prisijungimus, vadinamuosius profilius. Naudinga, jei tenka planšete naudotis keliems žmonėms. Nėra čia ko kitiems stebėti ką naršai, fotografuoji ir pan.

Verta dėmesio ir funkcija – „Multi Window“. Ji išdalina turinį į atskirus langus kaip kompiuterio naršyklė, pvz. filmas viename, „Facebook“ langas kitame, nuotraukos dar trečiame. Esant reikalui, lengva šokinėti tarp skirtingo turinio ir daryti kelis darbus vienu metu.

„Samsung“ prizai pristatyti, o prieš išsirinkdamas favoritus nepamiršk, jog „Pildyk“ sandėly laukia ir kitų gamintojų prizai.

Visą šį grožį galima mėginti laimėti papildžius „Pildyk“ sąskaitą vos 10 litų. Plačiau apie sąlygas ir kaip padidinti savo galimybes laimėti, skelbiama adresu pildykzaidimas.lt.

2014 balandžio 15
Kategorijos: Visa kita

Siurblys pats sau vienas išsiurbia dulkėtus kampus, skalbimo mašina pati žino, kokį režimą parinkti, o šaldytuvas užsako maistą. Išmanūs namai skamba visai patraukliai, bet ar taip ir yra?

Išmanioji buities rinka ir jos perversmai

Milijoninė buitinių įrenginių rinka ilgai virė savo sultyse – suko galvą, kur – šone ar viršuje – daryti skalbyklės dureles, į mikrobangę sutalpinti kalakutą ar pasitenkinti mažesne, bet kompaktiškesne versija.

Žodžiu, nieko įspūdingo, daugiau mažiau vis tas pats. Didelis perversmas įvyko, kai buities įrenginiuose buvo įdiegtas bevielis ryšys. Jis leido visus prietaisus valdyti iš vienos vietos ir nuotoliniu būdu.

Šis gėris praktiškai pasireiškia tuo, kad, pvz., sudėjote skalbinius iš ryto, bet užtrukote susitikime ar nusprendėte geriau pavakaroti su draugais. Tiek ir bėdos, imate mobilų ar planšetę, siunčiate komandą ir grįžę turite švarutėlius skalbinius. Gaila tik, kad pastarieji patys nepasidžiauna, bet nereikia visko norėti iškart.

Išmaniosios buitinės technikos gamintojai intensyviai siekia vartotojų palankumo, pristatydami kuo daugiau naujų funkcijų ir technikos galimybių, tik nežinia, kiek tai daroma dėl gražaus skambesio, o kiek iš tiesų praverčia mūsų, paprastų vartotojų, buityje. Pasižvalgykime, kokie tie išmanieji įrenginiai ir kaip jie palengvina mūsų kasdienybę.

Šaldytuvas

Išmanieji šaldytuvai, priklausomai nuo gamintojo, be savo pagrindinės funkcijos, pasižymi įvairiomis papildomomis, pvz., turi filtrų sistemą, kuri panaikina blogus kvapus šaldytuve. Dabar internetu galima planuoti maisto atsargas ar net gauti vakarienės receptus. Šaldytuvą galima valdyti tiek per jame įtaisytą skystųjų kristalų ekraną, tiek specialiomis, telefonams skirtomis programėlėmis.

Pavyzdžiui, receptų programėlė pagal šaldytuve turimus produktus suranda patiekalų pasiūlymų ir parekomenduoja, ką pasigaminti vakarienei. Telefone galima sekti, kada pasibaigs produktų galiojimo laikas, užsakyti naujų, reguliuoti šaldytuvo temperatūrą ir drėgmę. Išmanieji šaldytuvai yra ir ekologiški, nes tausoja elektros energiją.

Orkaitė

Išmaniosios orkaitės yra beveik robotai, kepantys savarankiškai. Vėlgi funkcijos priklauso nuo gamintojo, bet galima įžvelgti bendrą privalumą – kepimo režimo pritaikymą pasirinktam patiekalui, reguliuojant temperatūrą, kepimo trukmę, net kepimo aukštį. Čia, kaip ir šaldytuvo atveju, pasitarnauja išmaniosios programėlės. Jos atsakingos ir už tokius stebuklus, kaip kad orkaitės gebėjimas pasiūlyti receptus, paskaičiuoti kepinio kalorijas ir pan.

Skalbimo mašina

Jau minėjome, kad  išmaniosios skalbyklės gali paleisti skalbimą bet kokiu metu, davus komandą telefonu. Tuo pačiu telefonu galima parsisiųsti ir įdiegti skalbyklėje papildomus skalbimo režimus. Dažnai gamintojai sukuria ir specialias programėles, kurios suteikia įvairių pagerinimų, pvz., informaciją apie tam tikrų dėmių skalbimą, audinio priežiūrą. Beje, viską galima atlikti ir rankiniu būdu – valdymo nustatymus ir informaciją gauti skalbyklėje įmontuotame skystųjų kristalų ekrane.

Dulkių siurbliai

Tai turbūt geriausias išmanusis buitinis išradimas. Šiaip pirmoje vietoje būtų susiplaunantys indai arba automatinis lygintuvas, bet kol jų nėra, panašu, kad lyderis – automatinis dulkių siurblys. Toks aparatas siurbia bei plauna erdvėje orientuodamas sensorių pagalba. Jie fiksuoja kliūtis, tad robotas siurbia aplink baldus į juos neatsitrenkdamas. Naudojantis išmaniuoju telefonu galima valdyti siurblį, sudaryti jo valymo grafiką, duoti nurodymus, kur siurbti, bei matyti, kiek darbo jau padaryta. O svarbiausia – ant tokio siurblio gali važinėtis jūsų katinas – http://www.youtube.com/watch?v=tLt5rBfNucc.

Išmanieji namai

Kad jau dauguma buitinių prietaisų turi savo išmaniuosius atitikmenis, tai nieko nuostabaus, kad pristatomi ištisi protingi namai. Pavyzdžiui, „LG Electronics“ sausio pradžioje vykusioje parodoje „CES 2014“ pristatė namų tinklą „Homechat“, kuris sujungia visus namuose esančius išmaniuosius buities prietaisus į vieną tinklą, kurį galima valdyti išmaniuoju telefonu. Prietaisai reaguoja vienas į kitą bei keičiasi informacija, tad šaldytuvui pranešus, kokių produktų jame yra, orkaitė pateiks tinkamų receptų bei funkciją, tinkančią patiekalo kepimui. Įdomiausiai tai, kad su „Homechat“ tinklu galima susirašinėti. Pavyzdžiui, išsiuntus raktinę frazę „Išvykstu atostogų“, gaunamas užklausimas – „Ar perjungti atostogų režimą?“. Be visų šių techninių šnekų, su išmaniaisiais namais bus galima pasišnekėti ir linksmai, pavyzdžiui, jie galės palinkėti jums smagios kelionės, o jūs paklausti savo šaldytuvo: „ar turime alaus?“.

Tiesa, kad išmani buitinė technika tam tikra prasme suteikia laisvę nuo įvairių buities darbų. Kita vertus, tokie prietaisai bent jau kol kas kainuoja išties nemažai. Palyginimui – išmani LG skalbyklė kainuoja apie 4 tūkst. Lt, kai paprasta – vidutiniškai apie 1,5 tūkst. Lt. Kitas, ir ne ką mažiau svarbus minusas – išmanieji įrenginiai gana vangiai keliauja į Lietuvą. Diskutuojama ir apie tai, ar visos išmanios funkcijos yra taip labai svarbios ar visgi labiau papildomos ir nebūtinos. Pavyzdžiui, pasitikrinti, kiek kalorijų turi orkaitėje kepamas maistas įdomu, tačiau ar būtina ir naudinga?

Kaip manote jūs? Ar išmanioji buitinė technika vieną dieną užkariaus ir namus Lietuvoje? Ar siūlomos funkcijos yra naudingos, o gal vis dėl to tėra malonus, bet nebūtinas priedas mūsų kasdienybėje?

2014 balandžio 01
Kategorijos: Produktai

Jau gerus porą metus girdime, kad planšetės visai netrukus pakeis nešiojamus kompiuterius. Kaip sako „Pildyk“ draugas Rolas – „drįsčiau nesutikti“. Juk kalbam ne apie „Polaroid“ fotoaparatus. Kita vertus, sakoma, nebūna dūmų be ugnies, todėl bandysime išsiaiškinti, kodėl planšetės kvėpuoja nešiojamiesiems į nugarą. Ar tai tik dar vienas mados reikalas, ar vis dėl to nepamainomas mūsų kasdienybės pagerinimas?

Pradėkime nuo to pagrindinių planšečių pliusų lyginant su nešiojamais ar įprastais kompiuteriais:

  • Ją gali visada ir visur turėti su savimi be didesnių vargų, ir pečių neskauda.  Planšetę galima pasidėti ant bet kokio paviršiaus.
  • Planšetiniai kompiuteriai ne tik gali būti visada šalia, jie dar pasižymi ir greitesne reakcija nei įprasti kompiuteriai, pavyzdžiui, greičiau įsijungia.
  • Skonio reikalas, bet planšetes galima vadinti itin stilingais įrenginiais.

Kaip išnaudojami šie pliusai?

Asmeninė kartu keliaujanti biblioteka

Kad ir kur būtumėte, visada po ranka galite turėti mėgstamą knygą ar knygas. Elektroninių knygų pasiūla vis platesnė, o ir kainuoja jos mažiau nei paprastos knygos. Be to norimą knygą galima įsigyti čia ir dabar. Mes neįkalbinėjame visai iškeisti popierinių knygų į elektronines – bet juk pasitaiko nemažai situacijų, kai skaityti knygą planšetėje yra patogiau. Nepamirštame ir žurnalų, kurie neatsilieka nuo technologinių naujienų ir siūlo savo elektronines versijas.

Paskaitoms ar pamokoms

Planšetėse telpa daug informacijos, todėl nereikia tampytis krūvos sąsiuvinių ir gerokai sunkesnių nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat vis dažniau virtualiose parduotuvėse pasirodo mokomųjų knygų su animuotu turiniu, įterptais filmukais ar dinaminiais paveikslėliais. Tai suteikia daugiau aiškumo, informatyvumo, negu skaitant paprastą knygą ar mokantis iš įprastų paskaitų skaidrių.

Planšetiniai kompiuteriai suteikia galimybę mums visiems pabūti studentais kada tik norime ir kur norime. Realiu laiku galima dalyvauti įvairiuose nemokamuose seminaruose ar išklausyti mokslininkų paruoštus pranešimus ir čia pat žymėtis pastabas.

Navigacinis prietaisas kelionėse

O nukeliavus galima naudotis įvairiomis programėlėmis, kurios patars nežinantiems, kur nueiti, ką pamatyti, kur pavalgyti ir pan. Pavyzdžiui, puikiai kelionėms tinkama programėlė „Trip Advisor“, kuriai net nereikia interneto. Pravers ir senieji gerieji „Google Maps“.

Pagalbininkas namuose

Planšetinis kompiuteris pasitarnaus tėvams, auginantiems mažus vaikus. Ir ne tik kaip žaislas. Jis gali prisidėti prie vaiko ugdymo – kaip atpažinti garsus, spalvas, žodžius, netgi skaityti ar gauti užsienio kalbos pradmenis. Čia pagelbės programėlės „FingerFun“, „Nemokami atminties žaidimai“ ir pan. Planšetė patogi vaikų ugdymo  užsiėmimams, nes turi pakankamai didelį ekraną, vaizdas jame vartosi kartu su pasukimu ir ji lengva, taigi jūsų mažasis ja naudotis galės kaip tinkamas.

Namuose planšetė gali praversti kaip lengvai perkeliamas, daug vietos neužimantis žinynas. Ypač  virtuvėje, kur gaminant kokį išmanų pyragą ar kepsnį, kartais reikia greit žvilgtelėti į receptą ar surasti kokį nors patobulinimą.

Grafiniams darbams

Planšetėse galima fotografuoti, filmuoti ar kurti paveikslėlius, dizaino sprendimus ir juos čia pat redaguoti bei demonstruoti draugams ar klientams. Jos puikiai tinka prezentacijoms ruošti, o esant reikalui – ir jas rodyti.

Ir… minusai

Gaila, bet planšetės turi ir mažesnių ar didesnių trūkumų:

  • Planšetės (bent jau kol kas) nėra tokios galingos kaip nešiojami ar paprasti kompiuteriai, todėl informacijos apdorojimo mąstai yra gana riboti lyginant su įprastais kompiuteriais.
  • Tradicinė klaviatūra daliai žmonių yra patogesnė, ypač neįpratus.
  • Neskaito CD ar DVD diskų (tačiau dalis modelių turi USB lizdus).
  • Lengviau pažeidžiami, t.y. paprasčiau sudaužyti ar įskelti ekraną (bet tam yra draudimas).

Viską apibendrinus, galima tvirtai teigti, kad daiktas ne tik madingas, bet ir naudingas. Tik, žinoma, nereikia persistengti ir iškart atsisakyti visų kitų įpročių ir įrenginių, kaip šitoje smagioje reklamoje :)https://www.youtube.com/watch?v=ksO35s3Bffc

Nusprendėte, kad labai reikia? Galima pasirinkti nuo – iki. Tik prieš įsigyjant apsvarstykite, kur ją naudosite. Galbūt darbui, todėl reikalinga galinga, greita ir papildomų galimybių turinti planšetė. Galbūt mokymuisi? Tuomet riekia daug atminties?. O gal ji bus naudinga namuose – vaikams, receptams, knygų skaitymui? Tada užteks  ir paprastesnio varianto.

„Tele2“ salonuose galima išsirinkti geriausiai jums tinkantį modelį: „Samsung P5200 TAB3 10.1“, „Huawei Media Pad 7“, „Samsung Galaxy N5100“, „Sony Xperia Tablet Z“ bei didžiuosiuose salonuose įsigyti 16 GB „Apple iPad Air Wi Fi Cellular“. O dabar galima pasinaudoti puikiu pasiūlymu „Stipriau!” – sudarius 2 metų sutartį už 119 Lt pradinę ir 60 Lt mėnesio įmokas galima gauti „Samsung GALAXY Tab3“ planšetinį kompiuterį su 3 GB duomenų naršymui kas mėnesį. Tada jau tikrai bus galima pasinaudoti visomis neaprėpiamomis planšečių galimybėmis.

Jei jau turite planšetinį kompiuterį – papasakokite, kaip jis pagerino jūsų buitį. Galbūt atradote mūsų čia nepaminėtų planšetės panaudojimo būdų?

2012 vasario 28
Kategorijos: Produktai

Kaip teigia technologijų „guru“ Ilja Laurs, mobiliųjų aplikacijų platformos „GetJar“ įkūrėjas, šiuos įrenginius ilgainiui matysime vis dažniau, įvairių žmonių rankose. Daugelis vartotojų jų turės netgi ne po vieną, o kelis: vienas gulės svetainėje, kitas – virtuvėje, trečias, didesnis – automobilyje, o ketvirtą, kiek mažesnį, visur nešiosimės su savimi. Kalbame apie planšetinius kompiuterius, kurių atsiradimą ir įsitvirtinimą ne vienas ekspertas vadina dar viena plataus vartojimo technologijų revoliucija – panašia, kokią ne taip jau seniai sukėlė mobilieji telefonai.

Reikia pripažinti, kad pati planšetinių kompiuterių idėja nėra tokia jau nauja ar revoliucinė: rašymui skirtomis lentelėmis žmonija naudojasi jau kelis tūkstantmečius, o pirmieji panašaus pobūdžio elektroniniai prietaisai pasirodė dar septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Su planšetiniais kompiuteriais ne vienas esame susidūrę dar iki jų suklestėjimo ‒ elektroniniai įrenginiai, kuriuose pasirašome priimdami siuntas iš kurjerių, elektroniniai knygų skaitytuvai ‒ tai vis tie patys, nors ir labai specializuoti, planšetiniai įtaisai.

Vis dėlto, pastarųjų kelerių metų technologijų pažanga (sparčiai gerėjantis mobilusis internetas, galingesni procesoriai, jutikliniai ekranai, taupesnis energijos vartojimas ir kt.), o tuo pačiu – mažėjanti įrenginių kaina, leido išplėsti įrenginių galimybes ir padidinti jų prieinamumą, o tuo pačiu ‒ skatinti planšetinių kompiuterių paklausą.

Planšetinių kompiuterių „bumas“, kurį stebime pastaruosius porą metų, siejamas su garsiuoju kompanijos „Apple“ įrenginiu „iPad“, pristatytu 2010 m. Nors skeptikai įrenginį iš pradžių vadino viso labo dar vienu įmantriu žaisliuku, gamintojai ir vartotojai įžvelgė įrenginio potencialą, ir jau praėjusių metų elektronikos parodoje „CES 2011“ planšetiniai kompiuteriai buvo vienas svarbiausių akcentų. Taigi kodėl verta turėti planšetę?

Planšetiniai kompiuteriai yra išties mobilūs prietaisai: jie lengvesni, tad planšetėmis patogu naudotis ne tik sėdint prie stalo, bet ir, pavyzdžiui, stovint viešojo transporto stotelėje ar netgi gulint lovoje. Kita vertus, šie prietaisai suvartoja mažiau energijos. Atsivežus nešiojamąjį kompiuterį į svečius ar dalykinį susitikimą, neretai tenka dairytis elektros jungiklio kompiuteriui pakrauti, tuo tarpu planšete galima naudotis gana ilgą laiko tarpą nesibaiminant, kad išsikraus įrenginio baterija. Be to, jutikliniai ekranai ir patogi vartotojo sąsaja leidžia įrenginį lengvai valdyti ir naudojimąsi planšete padaro gerokai paprastesnį.

Šie prietaisai yra labai universalūs: jais galima naršyti internete, žiūrėti filmus ar žaisti žaidimus, skaityti knygas. Nemažai planšetinių kompiuterių valdomi ne tik pirštų prisilietimais, bet ir specialiu rašikliu, kuriuo patogu užsirašyti pastabas. Be to, daugelis modelių turi skambinimo funkciją, tad gali „pavaduoti“ ir telefoną.

Galiausiai, planšetinis kompiuteris tampa iš tiesų asmeniniu įrenginiu. Net ir nešiojamuoju kompiuteriu šeimoje paprastai naudojasi keli asmenys, o štai planšetė, kurią visur nešamės su savimi, pasak stebėtojų, yra gerokai individualesnė.

Suprantama, lyginant su asmeniniais ar nešiojamais kompiuteriais, planšetės turi ir kelis trūkumus. Visų pirma, įvesties greitis – tradicine klaviatūra paprastai dirbame gerokai greičiau nei liesdami virtualius klavišus jutikliniame ekrane. Nemažai gamintojų pagalvojo apie šią „spragą“ ir siūlo planšetinius įrenginius, aprūpintus įprasta klaviatūra ‒ užlenkiama ar kitaip „paslepiama“, kai jos nereikia. Taip pat yra sukurti papildomi išorės įrenginiai, prie kurių planšetę galima pritvirtinti (angl. docking) ir dirbta ja kaip įprastu kompiuteriu.

Nors planšetės ekranas gerokai didesnis nei išmaniųjų telefonų, vis dėlto, jis ne toks didelis, kaip kompiuterių – tai dar viena sritis, kur, skeptikų nuomone, planšetiniai kompiuteriai nusileidžia įprastiesiems. Ekranas yra viena šio įrenginio jautriųjų vietų, kurią reikėtų saugoti įrenginį nešiojantis ar naudojantis juo neįprastose vietose, o nesinaudojant planšete, ją reikėtų apsaugoti įsidedant įrenginį į dėklą.

Dėl savo dydžio, planšetiniai kompiuteriai paprastai neturi optinių diskų skaitytuvų. Be to, daugelis jų ne tokie galingi, kaip naujausi nešiojamieji kompiuteriai – tai dar pora pastabų, kurios paprastai išsakomos šiems prietaisams. Tačiau planšečių entuziastai paprastai atsako, kad šie įrenginiai ir nesiekia konkuruoti nei su „įprastais“ kompiuteriais, nei su išmaniaisiais telefonais. Tai tiesiog dar vienas prietaisas, išplečiantis šiuolaikinio žmogaus galimybes gauti ir dalytis informacija, lavintis bei leisti laiką.

Kaip planšetės „prigis“ Lietuvoje, matyt, sužinosime artimiausiu metu. Tačiau pastaruoju metu šiuos prietaisus vis dažniau pastebime įvairių žmonių rankose, tad panašu, kad planšetiniai kompiuteriai atranda savo vartotojus ir Lietuvoje.

Šį mėnesį planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab“ padovanojome „Tele2“ varžytuvių“ Facebook‘e laimėtojai Svajūnei, o jei norėtumėte planšetinio sau – kviečiame patyrinėti dabar „Tele2“ salonuose ir parduotuvėje internete už gerą kainą siūlomą modelį „Samsung Galaxy Tab P7500“.

O ką apie planšetes manote Jūs? Pasidalinkite savo įspūdžiais ir nuomone.

1