2010 lapkričio 15
Kategorijos: Paslaugos

Trumpieji numeriaiPraėjusią savaitę plačiai nuskambėjo istorija, kurios veikėjai bandė pasipelnyti iš mobiliojo ryšio vartotojų – siūlė daugiabučių gyventojams sudalyvauti apklausoje SMS žinutėmis ir susimokėti už atsakymą po 7 Lt.

Žiniasklaidai paviešinus tokią veiklą, mobiliojo ryšio operatoriai ją nutraukė arba apribojo paslaugos kainą. Apie tai plačiau galima paskaityti čia; tačiau šiandien kur kas įdomesnis klausimas – kodėl tokia veikla apskritai įmanoma ir kaip apsisaugoti nuo tokių „paslaugų“?

Visų pirma reikia žinoti, kad mobiliojo ryšio operatoriai dažniausiai nežino, kam ir kaip naudojami jų trumpieji numeriai. Atrodytų – kaip tai įmanoma, juk numeriai priklauso mums? Teisingai, tačiau juos mes nuomojame tarpininkams.

Pilną numerių sąrašą, kaip ir juos išsinuomojusių įmonių pavadinimus, galima rasti čia. Numerį, kuriuo buvo vykdoma apklausa, esame išnuomoję tarpininkui.

Savo ruožtu šis tarpininkas veikia kaip paslaugos agregatorius: tą patį numerį tuo pat metu jis subnuomoja skirtingoms įmonėms. Tuo tarpu vartotojai, siųsdami tuo pačiu numeriu skirtingus raktažodžius, gauna skirtingas paslaugas ir apmokestinami skirtingai. Tiek raktažodžių, taigi ir subtiekėjų, besinaudojančių vienu numeriu, skaičius gali būti iš esmės neribotas. Vienu ir tuo pačiu numeriu, tik skirtingais raktažodžiais, vartotojai gali balsuoti už TV projekto dalyvius, dalyvauti panašiose apklausose ar užsisakyti melodijų telefonui.

Ar operatoriai gali sekti kiekvieną subtiekėją ir jo veiksmus? Teoriškai taip. Tačiau tai prilygtų bandymui įsodinti į kiekvieną automobilį po pareigūną, kuris stebėtų, ar vairuotojas nenusižengia KET. Kitaip tariant, reikalautų tiesiog milžiniškų resursų.

Todėl mes einame kitu keliu. Prieš kelis metus įsivedėme taisykles – beje, pirmieji Lietuvoje – kurios stipriai apribojo tiekėjų galimybes elgtis nesąžiningai. Sužinoję apie taisyklių pažeidimus, reaguojame į juos.

Taisykles skelbiame viešai, tiekėjams jos numato itin didelius įpareigojimus. Detaliai aptariamos net tokios, atrodytų, smulkmenos, kaip šrifto, kuriuo nurodoma kaina, dydis. Tačiau esminis šių reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad įmonės, kurios teikia paslaugas mūsų vartotojams, nesukčiautų.

Nereikia suprasti klaidingai: dauguma įmonių, kurios naudojasi šiomis paslaugomis, elgiasi etiškai ir sąžiningai. Trumpuosius numerius jos naudoja savo verslui ir paslaugas siūlo sąžiningai. Mes nereguliuojame nei pačių paslaugų pasiūlos, nei jų kainodaros – manome, kad tai verslo ir kliento tarpusavio reikalas.

Tačiau pasitaiko ir ne visai sąžiningų įmonių. Kas nutinka, jei jos bando sukčiauti ir pažeidžia mūsų taisykles? Labai paprastas dalykas. Gavę skundų ar patys įtarę nesąžiningą veiklą, iš pradžių paskambiname tiekėjui ir mandagiai paprašome ištaisyti pažeidimus – dažniausiai tam suteikiame parą laiko. Jei to neįvyksta, nutraukiame paslaugos teikimą.

Taip pasielgėme jau ne kartą ir, jei panašūs atvejai kartosis, lygiai taip pat elgsimės ir ateityje. Nes net gaudami dalį tokio „verslo“ pajamų mes prarandame kur kas daugiau: nukenčia mūsų reputacija, smunka klientų pasitikėjimas – juk sąskaitą už panašias paslaugas jie gauna ne iš organizatorių, o iš mūsų. Suprantama, kad ir skundus klientai pateikia mums.

Kaip išvengti tokių bandymų pasipelnyti? Viena vertus, atidžiai skaitykite visų reklaminių ir ne tik pasiūlymų sąlygas. Antra – kreipkitės į mus, kilus menkiausiam įtarimui, kad paslaugos tiekėjas nesąžiningas. Jei paaiškės, kad veikla iš tiesų nesąžininga – pasirūpinsime, kad ji būtų nutraukta, o vartotojai atgautų pinigus.

Parašė Andrius, ryšiai su visuomene

2010 lapkričio 10
Kategorijos: Paslaugos

Mobilusis internetas telefone„Ar girdėjai? Naujoji Mianmaro, buvusios Birmos, vėliava – kaip iš akies traukta trispalvė! Čia tai bent!”, − anądien pradėjo pokalbį sutiktas bičiulis.

Deja, šito dar nebuvo tekę girdėti. Tačiau tokią žinių „spragą“ nesunku užlopyti – rankoje kaip mat atsirado telefonas. Keli mygtuko spustelėjimai, ir mes jau prisijungę prie mobiliojo interneto, o ekrane šviečia naujienų portalo pranešimas.

Dar prieš kelerius metus daugelis nė nesvajojome apie galimybę bet kur ir bet kada pasiekti internetą paprasčiausiu mobiliuoju internetu. Šiandien, vaizdžiai tariant, jau visas pasaulis kišenėje.

Netgi teigiama, kad žmonija įžengė į naują technologinės raidos ciklą – mobiliojo interneto erą. Žvelgiant į skaičius, prieštarauti sudėtinga: daugiau kaip pusė milijardo Žemės gyventojų naudojasi 3G ryšiu. Išmaniųjų telefonų pardavimas pasaulyje šiemet paaugo 43 proc. ir sparčiai vejasi stalinių bei nešiojamųjų kompiuterių pardavimus kartu sudėjus. Prognozuojama[1], kad 2013 m. mobiliojo interneto vartotojų skaičius viršys milijardą ir netrukus aplenks tuos, kurie internete naršo kompiuteriu. Taigi ateitis, visomis prasmėmis, yra mūsų delnuose.

Suprantama, naudotis internetu mobiliajame telefone verta ne tik norint neatsilikti nuo pasaulio raidos tendencijų. Tai tiesiog patogu – telefonu prisijungus prie interneto, galima daryti tą patį, ką ir prisėdus prie kompiuterio. Jeigu dar neturite išmaniojo telefono, kuriame interneto svetainės puslapis atkuriamas taip pat detaliai, kaip ir kompiuteryje, nenusiminkite. Vis daugiau lietuviškų svetainių veikia ir WAP standartu, leidžiančiu patogiai naršyti internete mobiliuoju telefonu. Keli mygtukų paspaudimai – ir jau bendraujate, skaitote naujienas ir randate visą jums reikalingą informaciją.

Išsamų paaiškinimą, kaip pradėti naudotis mobiliuoju internetu, rasite čia.

Prisijungėte prie mobiliojo interneto ir klausiate, kas toliau? Pažintį su mobiliuoju internetu pradėti galite nuo lietuviškų naujienų portalų:

wap.alfa.lt;
wap.balsas.lt;
wap.delfi.lt;
wap.lrytas.lt;
wap.lrt.lt
wap.basketnews.lt – besidomintiems krepšinio naujienomis.

Tuomet galite pabendrauti su draugais ir bendraminčiais:

wap.draugas.lt;
wap.one.lt;
m.facebook.com;

O jei nutarsite draugus aplankyti – kelios svetainės, padėsiančios iki jų nukakti:

wap.maps.lt;
wap.marsrutai.lt;
wap.vilniustransport.lt;
Smagaus naršymo!

Naudingos nuorodos:


[1] IDC-Press Release, „Number of Mobile Devices Accessing the Internet Expected to Surpass One Billion by 2010, According to IDC,” Dec. 2009.

2010 lapkričio 08
Kategorijos: Paslaugos

Mūsų skaitytojas naudojasi „Pildyk“ ir teiraujasi: ar galima išlaikyti tą patį numerį tampant mėnesinės paslaugos vartotoju?

Perkelti savo numerį ir tapti privačiu klientu (abonentu) gali kiekvienas „Pildyk“ vartotojas. Tai beveik nieko nekainuoja – paslaugos administravimo mokestis siekia tik 1 Lt, o klientas gauna naują SIM kortelę tuo pačiu numeriu.

Perkeliant numerį galima rinktis bet kurį galiojantį mokėjimo planą, pats numerio perkėlimas vykdomas kartą per savaitę.

Svarbu žinoti, kad „Pildyk“ sąskaitoje sukauptų lėšų likutis, kaip ir premija už sukauptus skambučius, pereinant prie mėnesinio mokėjimo neperkeliami. Todėl perkeliant numerį reikėtų įsitikinti, kad pinigai yra išnaudoti ir Jūs nieko neprarandate.

Jei pasirašoma neterminuota sutartis, klientas bet kuriuo metu gali grąžinti numerį į „Pildyk“ be jokių apribojimų. Numerio perkėlimas iš abonento į „Pildyk“ kainuoja 20 lt.

Jeigu sutartis terminuota, numerio perkėlimo paslauga vis tiek yra įmanoma, tik šiuo atveju reikia įsivertinti netesybų sumą už sutarties nutraukimą.

Svarbu žinoti, kad perkeliant numerį jis turi būti aktyvus, t.y., galiojantis. „Pildyk“ vartotojai gali skambinti 100 dienų ir gauti skambučius 180 dienų nuo paskutinio sąskaitos papildymo, vėliau numeris tampa neaktyvus. Be to, jei nusipirkote naują „Pildyk“ numerį, būtina jį aktyvuoti – atlikti pirmą skambutį. Neaktyvus numeriai nėra perkeliami.

Pabaigai – nenustebkite, jei „Tele2“ salono konsultantas prieš pradedant numerio perkėlimo procedūrą paprašys atsakyti į kelis klausimus – pvz., kiek laiko numeris naudojamas, koks pinigų likutis sąskaitoje ar kada atliktas paskutinis skambutis. Taip tiesiog siekiame įsitikinti, kad numeris tikrai priklauso vartotojui, norinčiam atlikti perkėlimą.

Parašė Daniel, Marketingo skyrius

2010 spalio 28
Kategorijos: Paslaugos

FoursquareŽmonės mėgsta palikti ryškius pėdsakus ir žymėti aplankytas vietas. Tiesa, kol nebuvo interneto ir mobiliųjų telefonų, neretai darydavome tai ne visiems priimtinais būdais. Pavyzdžiui, prikeverzodami ant sienos „Čia buvo (įrašykite kokį nors vardą)“.

Laimei, laikai pasikeitė – technologijos leidžia mėgiamas bei aplankytas vietas paženklinti joms visai nekenkiant. Netgi priešingai, padedant jas atrasti kitiems.

Sparčiai populiarėjantis socialinis tinklas „Foursquare“ (verčiant pažodžiui iš anglų kalbos – „kvadratinis“) vartotojams leidžia nuolat atnaujinti informaciją apie savo buvimo vietą. Sakykime, apsilankėte mėgiamoje kavinėje, laukdami užsakymo išsitraukiate telefoną ir, naudodamiesi „Foursquare“ programa, „registruojatės“, kad užsukote į šią kavinę. Prie tinklo prisijungę jūsų draugai mato, kokiose vietose ir kaip dažnai lankotės − tokiu būdu sukuriamas savotiškas žmogaus „kasdienio gyvenimo žemėlapis“.

Tai veikia: juk užsukę į vietą, kurioje dažnai būna bičiuliai, pasijuntame tarsi ji jau nebūtų visiškai svetima ir nepažįstama. Dar labiau šį jausmą sustiprina komentarai internete − galite sužinoti, ką jūsų pirmtakai rekomenduoja paragauti restorane, kuriame kaip tik ketinate pietauti, ar susipažinti su jų nuomone.

Klausiate, kuo ši programa traukia? Tai galėtų paaiškinti kelios „Foursquare“ įdomybės. Pirma, vartotojas, kuris daugiausiai kartų „registruojasi“ kurioje nors vietoje, tampa jos „meru“. Taip netrukus galite būti pripažintas savo darbovietės, namų ar mokyklos, o galbūt bibliotekos ar picerijos „meru“. Žmonės juk mėgsta būti ypatingi. Štai, tapęs gretimos parduotuvės „meru“, turite visas teisęs įžengti į ją aukštai iškėlęs galvą, net jei užsukote čia tik nusipirkti pieno. Kita vertus, žmonės mėgsta ir varžytis – žiūrėkite, jūsų kaimynas taip pat ėmė dažnai „registruotis“ šioje parduotuvėje! Ar atiduosite jam virtualią „mero“ mantiją?..

Tai dar ne viskas: „Foursquare“ nariai už aktyvumą apdovanojami „ženkliukais“. Jais įvertinami „nuopelnai“ būna labai įvairūs. Ženkliuką galima gauti keliskart iš eilės apsilankius toje pačioje vietoje ar dažniau naudojantis tinklu. Kai kurie virtualūs apdovanojimai skiriami tik tam tikrame mieste ar regione, atlikus kokias nors smagias užduotis. Ką ir besakyti – puikiai žinome, kaip traukia tokių smulkmenėlių „kolekcionavimas“ .

Taigi šis socialinis tinklas supantį pasaulį sumaniai susieja su virtualiąja erdve ir padeda ne tik bendrauti, bet ir iš naujo pažinti aplinką, kurioje, rodos, jau viskas buvo pažįstama.

Kuo „Foursquare“ galėtų būti patrauklus verslui, galima pasakoti antratiek. Bet nebūtina – juolab, kad vertingų minčių šia tema yra pateikę „Dansu Dansu“ tinklaraštininkai.

Suprantama, tai ne vienintelis tokio pobūdžio tinklas – panašų projektą, skirtą dalintis informacija apie savo buvimo vietą, sukūrė ir „Facebook“ socialinis tinklas. Tiesa, kol kas „Facebook Places“ populiarumu nusileidžia „Foursquare“. Autoritetingas interneto ir technologijų portalas „Mashable“ neseniai atliko skaitytojų apklausą, kurios duomenimis „Foursquare“ naudojasi kone trigubai daugiau „skaitmeninių klajoklių“ negu „Veidaknygės“ siūloma alternatyva.

Tad, jeigu jus traukia naujovės, norite parodyti draugams, kokia gyvenamoji aplinka jus supa ar tiesiog ieškote įdomių bendravimo būdų, išbandykite „Foursquare“.

Naudingos nuorodos: