2012 kovo 20
Kategorijos: Paslaugos
Raktažodžiai: , ,

4G (LTE) mobiliojo ryšio stotis

Kompanija „Nokia Siemens Networks“, viena didžiausių pasaulyje mobiliųjų telekomunikacijų bendrovių, neseniai pranešė sensacingą naujieną. Kompanija pasiekė naują duomenų perdavimo spartos rekordą, ketvirtosios kartos (4G) „LTE-Advanced“ mobiliuoju ryšiu perdavusi daugiau kaip 1,4 gigabitų per sekundę 100 MHz bangų ruože. Eksperimento metu buvo naudojama komercinės paskirties bazinė ryšio stotis.

Visa tai reiškia, kad laidinės technologijos faktiškai tampa nebereikalingos: tokios spartos mobiliuoju internetu tiesioginės transliacijos ir žaidimai, didelės raiškos filmai, internetinės konferencijos ir daugelis kitų veiklų, kurioms reikalinga didelė duomenų perdavimo sparta, veikia kaip per sviestą. Be to, kalbame ne apie procesus, kurie vyksta technologijų kūrėjų laboratorijose, o apie plačiam vartojimui visiškai paruoštas technologijas.

Jau girdime nekantriuosius klausiant: visa tai nuostabu, bet kada gi šią technologiją pasiūlysite mums, Lietuvos vartotojams. Atsakome: jau greitai. Vasario viduryje pateikėme paraišką dalyvauti Ryšių reguliavimo tarnybos paskelbtame dažnių skyrimo konkurse. Estijoje 4G licenciją esame gavę dar 2010 m. pabaigoje, o Latvijoje – šių metų sausį. Gavę leidimą Lietuvoje teikti 4G ryšio paslaugas 2600 MHz bangų ruože, šias paslaugas pasiūlysime ir Lietuvoje.

Nuotraukoje – smagus spartesnio mobiliojo interneto pritaikymo pavyzdžių. Tai – „Segway“ riedis su įrengtomis dviem kameromis, kurios realiu laiku 4G mobiliuoju internetu perduoda 3D vaizdą į televizoriaus ekraną.

Nuotraukoje – smagus spartesnio mobiliojo interneto pritaikymo pavyzdžių. Tai – „Segway“ riedis su įrengtomis dviem kameromis, kurios realiu laiku 4G mobiliuoju internetu perduoda 3D vaizdą į televizoriaus ekraną.

Modernų 4G ryšį planuojame plėtoti pagal LTE technologiją. Ji užtikrina šiuo metu didžiausią mobiliojo interneto spartą: kad geriau įsivaizduotumėte, tokiu ryšiu keturių minučių trukmės muzikinį kūrinį MP3 formatu galima atsisiųsti per sekundę, o filmą – per mažiau nei dvi minutes.

LTE (angl. „Long Term Evolution“) ryšys užtikrins iki 100 Mbps duomenų priėmimo greitį, o pažangesnė šios technologijos versija „LTE Advanced“ – net 1 Gbps greitį. Palyginkite: dabar mūsų 3G tinkle, kur naudojama šiuo metu pažangiausia UMTS technologija, didžiausias galimas greitis –21 Mbps, o greit jis dar didės.

Esame įsitikinę, kad LTE technologija yra ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio ateitis. Neveltui šį standartą renkasi vis daugiau ryšio paslaugų teikėjų visame pasaulyje. Tai visiškai suprantama ‒ juk LTE ir buvo sukurtas plėtojant GSM technologijas, kurias daugelis operatorių šiuo metu naudoja teikdami paslaugas.

4G ryšį Lietuvoje ketiname teikti 2,6 GHz dažniu, tačiau LTE technologijos išskirtinumas yra jos lankstumas – ją taikant, galima naudoti ir kitus dažnius. Tai lems plėtros poreikiai: miestuose ir tankiau apgyvendintose teritorijose labiau tinka 2,6 GHz dažnis, o rečiau apgyvendintuose kraštuose – 1,8 GHz dažnis, kuris užtikrina didesnę ryšio aprėptį.

Ištikimieji mūsų skaitytojai prisimena, jog dar 2010 m., surengę pirmąjį viešą 4G mobiliojo interneto pristatymą, sakėme esantys pasirengę teikti ketvirtosios kartos mobiliojo interneto paslaugas, kai tik matysime, kad vartotojams jų reikia. Šiandien šis poreikis jau visiškai akivaizdus: vis daugiau gyventojų naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, mobiliojo interneto paslaugomis. Esame tikri, kad 4G technologija leis patenkinti Jūsų augančius poreikius ir pasiūlyti naujų paslaugų. Kaip ir iki šiol, jas teikdami užtikrinsime tiek aukštą paslaugų kokybę, tiek jų prieinamumą vartotojams.

Ar jūs jau pasirengę naujai pažinčiai su mobiliuoju internetu? Ko tikitės iš 4G LTE technologijų? Pasidalinkite savo mintimis.

2011 spalio 14
Kategorijos: Paslaugos
Raktažodžiai:

Jeigu dvidešimt pirmasis amžius – interneto amžius, tai antrąjį jo dešimtmetį, ko gero, galime vadinti mobiliojo interneto dešimtmečiu. Žinoma, statistika atskleidžia, kad laidu prie interneto prijungtas nešiojamasis arba stalo kompiuteris tebėra pagrindinė naršymo priemonė. Tačiau nešiojami prietaisai – įprasti mobilieji ir išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, ‒ atsilieka vis mažiau ir prognozuojama, kad jau 2014 m. būtent per juos vartotojai visame pasaulyje daugiausiai jungsis prie interneto.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tendencijos panašios: nors kompiuteris vis dar viešpatauja kaip naršymo internete priemonė (jį šiam tikslui naudoja 95 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių), mobilusis telefonas toli gražu nebėra tik skambinimui skirtas prietaisas – juo naršo 23 proc. interneto vartotojų. Tad šiek tiek artimiau susipažinkime su mobiliuoju internetu – technologija, kuri tampa nepamainoma vis didesnei daliai vartotojų.

Kalbant paprastai mobilusis arba belaidis internetas – tai galimybė nešiojamaisiais prietaisais (telefonu, planšetiniu ar nešiojamuoju kompiuteriu) pasiekti pasauliniame tinkle esančią informaciją ar naudotis interneto pagrindu veikiančia programine įranga. Šiam tikslui gali būti pasitelkiami mobiliojo ryšio operatorių tinklai arba „Wi-Fi“ belaidis ryšys. Ko gero, svarbiausias šių technologijų skirtumas yra tas, kad mobiliojo ryšio tinklas apima didelę teritoriją, tad internetu naudotis galima bet kur, net ir keliaujant. Suprantama, ši paslauga dažniausiai yra mokama. Tuo tarpu „Wi-Fi“ veikia gana nedidelėje zonoje – pvz., kavinėje, viešbutyje, viešojoje bibliotekoje ar miesto skvere, užtat šiuo ryšiu dažnai galima naudotis nemokamai.

Reikia pastebėti, kad naršant internete telefonu veikia tie patys principai, kaip ir kalbant ar siunčiant SMS: jūsų prietaisas radijo bangomis siunčia ir priima užkoduotus duomenis. Šnekant telefonu, skaitmeniniais signalais verčiamas jūsų ir pašnekovo balsas, o naršant koduojama visa informacija – tekstas, garsas, paveikslėliai, filmuoti vaizdai ‒ nelygu, ką veikiate mobiliajame internete.

Tinklas, kuriame naršote, o taip pat duomenų perdavimo technologijos, kuriomis aprūpintas jūsų telefonas, lemia ryšio spartą. Dar ne taip seniai mobiliajame internete daugiausiai naršydavome GPRS (iki 171 kilobitų per sekundę) ir EDGE (iki 236 kilobitų per sekundę) technologijų pagalba. Pasitelkiant 3G technologiją duomenis galima perduoti 3,6 megabitų per sekundę greičiu, o HSDPA technologija (angl. High-Speed Downlink Packet Access – suprask, „didelės spartos duomenų priėmimo prieiga“) leidžia pasiekti ir iki 7,2 megabitų per sekundę (Mb/s) spartą.

Žinoma, išradėjai ir paslaugų teikėja čia nesustoja: vis daugiau gyventojų visame pasaulyje jau naudojasi „ketvirtosios kartos“ (4G) belaidžio ryšio technologija, leidžiančia nešiojamiesiems įrenginiams priimti duomenis mažiausiai 100 Mb/s greičiu. Lietuvoje dar pernai pristatėme 4G mobilųjį internetą, veikiantį LTE technologijos pagrindu. Viešo pristatymo metu pasiekėme 106 Mb/s duomenų priėmimo ir 40 Mb/s siuntimo sparta. Esame įsitikinę, kad mes būsime tie, kurie šią technologiją pavers kiekvienam prieinama kasdienybe.

O šiandien džiaugiamės, kad vis daugiau vartotojų naudojasi „Tele2“ 3G mobiliuoju internetu kompiuteryje. Beje, pigiausiu Lietuvoje: vos už 4 litus per mėnesį galima priimti ir išsiųsti 1 GB duomenų. Naršantieji telefonu gali rinktis iš penkių planų, suteikiančių nuo 100 MB iki 3 GB duomenų.

Jau išbandėte „Tele2“ mobilųjį internetą? Pasidalinkite įspūdžiais – juk tobulėjimui ribų nėra!

2011 rugsėjo 28
Kategorijos: Visa kita

Savo tinklaraštyje pasakojome, kaip mobilųjį telefoną paversti modemu, leidžiančiu kompiuteriu naršyti internete. Nors tai padaryti gana paprasta, tačiau šiek tiek paplušėti vis dėlto reikia. Kita vertus, jungiantis prie interneto seno modelio telefonu, neturinčiu 3G duomenų perdavimo technologijos, ryšio sparta taip pat ypatingai nedžiugino, todėl tokį naršymo būdą rinkdavomės gana retai. Viskas pasikeitė atsiradus išmaniesiems telefonams – pasinaudojant „Android“ telefonu, kompiuterį prie interneto galima prijungti vienu mygtuko paspaudimu, o ir duomenų perdavimo sparta leidžia patogiai naršyti. Taigi siūlome susipažinti su „tethering“ funkcija.

Jūs turbūt jau klausiate, o kam apskritai turint išmanųjį telefoną prie interneto jungtis kompiuteriu, užuot naršius pačiu telefonu? Priežastys gali būti įvairios– pavyzdžiui, keliaujant prisireikia išsiųsti jūsų nešiojamajame kompiuteryje esantį dokumentą ar pasitikrinti elektroninio pašto dėžutę, kurios šiuo metu negalite pasiekti iš telefono. Galiausiai, kad ir kokie nuostabūs tie išmanieji telefonai būtų, kompiuterių ekranai tebėra didesni, ir naršyti juose paprastai būna gerokai patogiau.

„Tethering“ (angl. „pririšimas“) veikia labai paprastai – ši funkcija leidžia jungtis prie interneto per telefoną susiejus jį su kompiuteriu laidu ar belaidžiu ryšiu (pvz. „Bluetooth“). Funkcijos pavadinimas labai taiklus – tarsi pasaitėliu „pririštas“ telefonas „tempia“ paskui save kompiuterį į interneto platybes.

Ši funkcija „Android“ išmaniuosiuose telefonuose paplito palyginti neseniai, nuo 2010 m. vidurio, kai pasirodė operacinės sistemos „Android“ 2.2 versija „Froyo“. „Tethering“ gana sparčiai išpopuliarėjo, ypač kai gudragalviai programėlių kūrėjai sugalvojo specialią programinę įrangą, leidžiančią išmaniaisiais telefonais internete naršyti nemokamai. Didieji JAV ryšio paslaugų tiekėjai ir interneto milžinė „Google“ netruko į tai sureaguoti ir ėmėsi veiksmų, kuriais gerokai apribojo galimybes atsisiųsti tokias programėles ir jomis naudotis. Tačiau mokama ar ne, „tethering“ funkcija tebėra patogi alternatyva prireikus interneto kompiuteryje.

Kad galėtumėte naudotis šia „sąsaja“, jūsų kompiuteris pirmiausiai turi atpažinti prie jo prijungtą išmanųjį prietaisą. Šiuolaikiniuose „Android“ išmaniuosiuose telefonuose paprastai dar gamykloje įrašoma reikiama programinė įranga, leidžianti sinchronizuoti telefoną su kompiuteriu – tereikia prijungti telefoną ir įsidiegti šią programą savo kompiuteryje.

Kai jau abu jūsų prietaisai darniai „bendradarbiauja“, belieka prijungti telefoną prie kompiuterio. Tai galima daryti USB laidu (prijungus telefoną prie kompiuterio reikėtų pasirinkti „USB tethering“ funkciją) arba belaidžiu ryšiu (pvz. per „Bluetooth“ ar vietiniu tinklu, telefoną paverčiant interneto prieigos tašku). Na štai – jūsų išmanusis telefonas tapo vartais į internetą! Naršymui internete per išmanųjį telefoną tinka bet kuris mobiliojo interneto paslaugos paketas. Jei ketinate daug naršyti tokiu būdu, reikėtų pasirinkti planą, kuris suteikiantį galimybę parsisiųsti daugiau megabaitų (MB) informacijos, pavyzdžiui, SMART L ar SMART XL.

Pavienėms „išvykoms“ į internetą to visiškai pakaks ‒ išmanieji telefonai veikia 3G ryšio tinkle, pasižyminčiame gana aukšta duomenų perdavimo sparta, taigi ir naršymo kokybe turėtumėte likti patenkinti. Vis dėlto, jei tinkle kompiuteriu naršote dažnai ir jums reikalingas gerokai didesnis parsisiunčiamų duomenų kiekis, tuomet verta pagalvoti apie mobiliojo interneto planą. Jeigu turite išmanųjį ar paprastą mobilųjį telefoną, turintį 3G duomenų perdavimo technologiją, jums netgi nebus reikalingas modemas – interneto SIM kortelę galėsite įdėti į telefoną ir naudoti jį kaip modemą. Vienintelis nepatogumas ‒ kol naršysite internete, telefonu skambinti negalėsite.

Na, o jei įsitikinsite, kad internetą kompiuteryje verta turėti visą laiką, galėsit išbandyt ir mobilųjį internetą kompiuteryje bei prie interneto jungtis per tam pritaikytą modemą. Ar jau pabandėte mobiliuoju telefonu prijungti kompiuterį prie interneto? Pasidalinkite įspūdžiais.

2011 rugpjūčio 12
Kategorijos: Paslaugos

Jei telefonu ketinate ne tik skambinti ar siųsti žinutes, pasidomėkite, ar jis palaiko elektroninio pašto galimybę. Naujesniuose ir brangesniuose modeliuose el paštas – viena iš privalomų paslaugų; kita vertus, įsigijus itin paprastą modelį, pasinaudoti juo gali nepavykti.

Jei rinkdamiesi aparatą vertinate jo galimybę siųsti ir gauti elektroninius laiškus, prisiminkite, kad elektroninis paštas būna dvejopas. Nemokamo (Webmail) el. pašto tarnybomis, tokiomis kaip Gmail, Yahoo ar Hotmail, naudotis galima bet kokiu aparatu, galinčiu jungtis prie interneto. Jei renkatės išmanųjį telefoną, prisijungti prie pašto bus dar patogiau – pakaks atsisiųsti ir įsidiegti el. pašto tarnybos programėlę.

Jei dirbate biure, nemokamo pašto tarnybų nepakaks – pasidomėkite, ar telefone galima registruoti POP3 pašto dėžutę. Jei taip, vieną kartą ją registravę ir išsaugoję reikiamus parametrus elektroninius laiškus gauti ir siųsti galėsite bet kur ir bet kada. Tiesa, reikia nepamiršti, kad skirtingas operacines sistemas naudojančiuose telefonuose ir pašto dėžutės nustatymai konfigūruojami ne taip pat, todėl nedvejokite kreiptis pagalbos į operatorių – ar savo biuro IT sistemų administratorių.

Nepamirškite, kad elektroninius laiškus telefonu siųsite ir gausite internetu, todėl iš anksto įvertinkite savo poreikius ir pasirūpinkite tinkamu mokėjimo planu. Nepamirškite ir to, kad išvykus į užsienį mobiliojo interneto kainos gerokai pakyla, tad nustatykite ne automatinį, o rankinį el. pašto dėžutės atnaujinimą – taip išvengsite nemalonumų dėl sąskaitų.