2011 spalio 14
Kategorijos: Paslaugos
Raktažodžiai:

Jeigu dvidešimt pirmasis amžius – interneto amžius, tai antrąjį jo dešimtmetį, ko gero, galime vadinti mobiliojo interneto dešimtmečiu. Žinoma, statistika atskleidžia, kad laidu prie interneto prijungtas nešiojamasis arba stalo kompiuteris tebėra pagrindinė naršymo priemonė. Tačiau nešiojami prietaisai – įprasti mobilieji ir išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, ‒ atsilieka vis mažiau ir prognozuojama, kad jau 2014 m. būtent per juos vartotojai visame pasaulyje daugiausiai jungsis prie interneto.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tendencijos panašios: nors kompiuteris vis dar viešpatauja kaip naršymo internete priemonė (jį šiam tikslui naudoja 95 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių), mobilusis telefonas toli gražu nebėra tik skambinimui skirtas prietaisas – juo naršo 23 proc. interneto vartotojų. Tad šiek tiek artimiau susipažinkime su mobiliuoju internetu – technologija, kuri tampa nepamainoma vis didesnei daliai vartotojų.

Kalbant paprastai mobilusis arba belaidis internetas – tai galimybė nešiojamaisiais prietaisais (telefonu, planšetiniu ar nešiojamuoju kompiuteriu) pasiekti pasauliniame tinkle esančią informaciją ar naudotis interneto pagrindu veikiančia programine įranga. Šiam tikslui gali būti pasitelkiami mobiliojo ryšio operatorių tinklai arba „Wi-Fi“ belaidis ryšys. Ko gero, svarbiausias šių technologijų skirtumas yra tas, kad mobiliojo ryšio tinklas apima didelę teritoriją, tad internetu naudotis galima bet kur, net ir keliaujant. Suprantama, ši paslauga dažniausiai yra mokama. Tuo tarpu „Wi-Fi“ veikia gana nedidelėje zonoje – pvz., kavinėje, viešbutyje, viešojoje bibliotekoje ar miesto skvere, užtat šiuo ryšiu dažnai galima naudotis nemokamai.

Reikia pastebėti, kad naršant internete telefonu veikia tie patys principai, kaip ir kalbant ar siunčiant SMS: jūsų prietaisas radijo bangomis siunčia ir priima užkoduotus duomenis. Šnekant telefonu, skaitmeniniais signalais verčiamas jūsų ir pašnekovo balsas, o naršant koduojama visa informacija – tekstas, garsas, paveikslėliai, filmuoti vaizdai ‒ nelygu, ką veikiate mobiliajame internete.

Tinklas, kuriame naršote, o taip pat duomenų perdavimo technologijos, kuriomis aprūpintas jūsų telefonas, lemia ryšio spartą. Dar ne taip seniai mobiliajame internete daugiausiai naršydavome GPRS (iki 171 kilobitų per sekundę) ir EDGE (iki 236 kilobitų per sekundę) technologijų pagalba. Pasitelkiant 3G technologiją duomenis galima perduoti 3,6 megabitų per sekundę greičiu, o HSDPA technologija (angl. High-Speed Downlink Packet Access – suprask, „didelės spartos duomenų priėmimo prieiga“) leidžia pasiekti ir iki 7,2 megabitų per sekundę (Mb/s) spartą.

Žinoma, išradėjai ir paslaugų teikėja čia nesustoja: vis daugiau gyventojų visame pasaulyje jau naudojasi „ketvirtosios kartos“ (4G) belaidžio ryšio technologija, leidžiančia nešiojamiesiems įrenginiams priimti duomenis mažiausiai 100 Mb/s greičiu. Lietuvoje dar pernai pristatėme 4G mobilųjį internetą, veikiantį LTE technologijos pagrindu. Viešo pristatymo metu pasiekėme 106 Mb/s duomenų priėmimo ir 40 Mb/s siuntimo sparta. Esame įsitikinę, kad mes būsime tie, kurie šią technologiją pavers kiekvienam prieinama kasdienybe.

O šiandien džiaugiamės, kad vis daugiau vartotojų naudojasi „Tele2“ 3G mobiliuoju internetu kompiuteryje. Beje, pigiausiu Lietuvoje: vos už 4 litus per mėnesį galima priimti ir išsiųsti 1 GB duomenų. Naršantieji telefonu gali rinktis iš penkių planų, suteikiančių nuo 100 MB iki 3 GB duomenų.

Jau išbandėte „Tele2“ mobilųjį internetą? Pasidalinkite įspūdžiais – juk tobulėjimui ribų nėra!

2011 rugsėjo 28
Kategorijos: Visa kita

Savo tinklaraštyje pasakojome, kaip mobilųjį telefoną paversti modemu, leidžiančiu kompiuteriu naršyti internete. Nors tai padaryti gana paprasta, tačiau šiek tiek paplušėti vis dėlto reikia. Kita vertus, jungiantis prie interneto seno modelio telefonu, neturinčiu 3G duomenų perdavimo technologijos, ryšio sparta taip pat ypatingai nedžiugino, todėl tokį naršymo būdą rinkdavomės gana retai. Viskas pasikeitė atsiradus išmaniesiems telefonams – pasinaudojant „Android“ telefonu, kompiuterį prie interneto galima prijungti vienu mygtuko paspaudimu, o ir duomenų perdavimo sparta leidžia patogiai naršyti. Taigi siūlome susipažinti su „tethering“ funkcija.

Jūs turbūt jau klausiate, o kam apskritai turint išmanųjį telefoną prie interneto jungtis kompiuteriu, užuot naršius pačiu telefonu? Priežastys gali būti įvairios– pavyzdžiui, keliaujant prisireikia išsiųsti jūsų nešiojamajame kompiuteryje esantį dokumentą ar pasitikrinti elektroninio pašto dėžutę, kurios šiuo metu negalite pasiekti iš telefono. Galiausiai, kad ir kokie nuostabūs tie išmanieji telefonai būtų, kompiuterių ekranai tebėra didesni, ir naršyti juose paprastai būna gerokai patogiau.

„Tethering“ (angl. „pririšimas“) veikia labai paprastai – ši funkcija leidžia jungtis prie interneto per telefoną susiejus jį su kompiuteriu laidu ar belaidžiu ryšiu (pvz. „Bluetooth“). Funkcijos pavadinimas labai taiklus – tarsi pasaitėliu „pririštas“ telefonas „tempia“ paskui save kompiuterį į interneto platybes.

Ši funkcija „Android“ išmaniuosiuose telefonuose paplito palyginti neseniai, nuo 2010 m. vidurio, kai pasirodė operacinės sistemos „Android“ 2.2 versija „Froyo“. „Tethering“ gana sparčiai išpopuliarėjo, ypač kai gudragalviai programėlių kūrėjai sugalvojo specialią programinę įrangą, leidžiančią išmaniaisiais telefonais internete naršyti nemokamai. Didieji JAV ryšio paslaugų tiekėjai ir interneto milžinė „Google“ netruko į tai sureaguoti ir ėmėsi veiksmų, kuriais gerokai apribojo galimybes atsisiųsti tokias programėles ir jomis naudotis. Tačiau mokama ar ne, „tethering“ funkcija tebėra patogi alternatyva prireikus interneto kompiuteryje.

Kad galėtumėte naudotis šia „sąsaja“, jūsų kompiuteris pirmiausiai turi atpažinti prie jo prijungtą išmanųjį prietaisą. Šiuolaikiniuose „Android“ išmaniuosiuose telefonuose paprastai dar gamykloje įrašoma reikiama programinė įranga, leidžianti sinchronizuoti telefoną su kompiuteriu – tereikia prijungti telefoną ir įsidiegti šią programą savo kompiuteryje.

Kai jau abu jūsų prietaisai darniai „bendradarbiauja“, belieka prijungti telefoną prie kompiuterio. Tai galima daryti USB laidu (prijungus telefoną prie kompiuterio reikėtų pasirinkti „USB tethering“ funkciją) arba belaidžiu ryšiu (pvz. per „Bluetooth“ ar vietiniu tinklu, telefoną paverčiant interneto prieigos tašku). Na štai – jūsų išmanusis telefonas tapo vartais į internetą! Naršymui internete per išmanųjį telefoną tinka bet kuris mobiliojo interneto paslaugos paketas. Jei ketinate daug naršyti tokiu būdu, reikėtų pasirinkti planą, kuris suteikiantį galimybę parsisiųsti daugiau megabaitų (MB) informacijos, pavyzdžiui, SMART L ar SMART XL.

Pavienėms „išvykoms“ į internetą to visiškai pakaks ‒ išmanieji telefonai veikia 3G ryšio tinkle, pasižyminčiame gana aukšta duomenų perdavimo sparta, taigi ir naršymo kokybe turėtumėte likti patenkinti. Vis dėlto, jei tinkle kompiuteriu naršote dažnai ir jums reikalingas gerokai didesnis parsisiunčiamų duomenų kiekis, tuomet verta pagalvoti apie mobiliojo interneto planą. Jeigu turite išmanųjį ar paprastą mobilųjį telefoną, turintį 3G duomenų perdavimo technologiją, jums netgi nebus reikalingas modemas – interneto SIM kortelę galėsite įdėti į telefoną ir naudoti jį kaip modemą. Vienintelis nepatogumas ‒ kol naršysite internete, telefonu skambinti negalėsite.

Na, o jei įsitikinsite, kad internetą kompiuteryje verta turėti visą laiką, galėsit išbandyt ir mobilųjį internetą kompiuteryje bei prie interneto jungtis per tam pritaikytą modemą. Ar jau pabandėte mobiliuoju telefonu prijungti kompiuterį prie interneto? Pasidalinkite įspūdžiais.

2011 rugpjūčio 12
Kategorijos: Paslaugos

Jei telefonu ketinate ne tik skambinti ar siųsti žinutes, pasidomėkite, ar jis palaiko elektroninio pašto galimybę. Naujesniuose ir brangesniuose modeliuose el paštas – viena iš privalomų paslaugų; kita vertus, įsigijus itin paprastą modelį, pasinaudoti juo gali nepavykti.

Jei rinkdamiesi aparatą vertinate jo galimybę siųsti ir gauti elektroninius laiškus, prisiminkite, kad elektroninis paštas būna dvejopas. Nemokamo (Webmail) el. pašto tarnybomis, tokiomis kaip Gmail, Yahoo ar Hotmail, naudotis galima bet kokiu aparatu, galinčiu jungtis prie interneto. Jei renkatės išmanųjį telefoną, prisijungti prie pašto bus dar patogiau – pakaks atsisiųsti ir įsidiegti el. pašto tarnybos programėlę.

Jei dirbate biure, nemokamo pašto tarnybų nepakaks – pasidomėkite, ar telefone galima registruoti POP3 pašto dėžutę. Jei taip, vieną kartą ją registravę ir išsaugoję reikiamus parametrus elektroninius laiškus gauti ir siųsti galėsite bet kur ir bet kada. Tiesa, reikia nepamiršti, kad skirtingas operacines sistemas naudojančiuose telefonuose ir pašto dėžutės nustatymai konfigūruojami ne taip pat, todėl nedvejokite kreiptis pagalbos į operatorių – ar savo biuro IT sistemų administratorių.

Nepamirškite, kad elektroninius laiškus telefonu siųsite ir gausite internetu, todėl iš anksto įvertinkite savo poreikius ir pasirūpinkite tinkamu mokėjimo planu. Nepamirškite ir to, kad išvykus į užsienį mobiliojo interneto kainos gerokai pakyla, tad nustatykite ne automatinį, o rankinį el. pašto dėžutės atnaujinimą – taip išvengsite nemalonumų dėl sąskaitų.

2011 birželio 16
Kategorijos: Paslaugos
Raktažodžiai: ,

LTE: ateityje kainas taip pat mažins konkurencijaNeseniai įvyko du svarbūs įvykiai, lemsiantys ketvirtosios kartos (4G) mobiliojo interneto plėtrą. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) patvirtino Radijo ryšio plėtros 2500–2690 MHz radijo dažnių juostoje planą – juo numatoma tvaka, pagal kurią bus skelbiamas konkursas ir organizuojamas 2 600 MHz dažnių juostos paskirstymas.

Vartotojams svarbiausia dokumento nuostata – sprendimas skirti tris leidimus būsimiems 4G operatoriams vietoje anksčiau planuotų dviejų. Tai reiškia, kad konkurencija būsimoje rinkoje bus didesnė, taigi infrastrūktūros plėtra vyks greičiau, o kainos bus mažesnės. Galiausiai laimės visi, o ypač – vartotojai. Panašiai jau nutiko mobiliosios balso telefonijos rinkoje, kai į šią įžengė „Tele2“ – sąskaitos galiausiai sumažėjo visų operatorų klientams.

Antras svarbus įvykis – Europos telekomunikacijų operatorių sutarimas 4G plėtrai naudoti ne tik 2 600 MHz, bet ir 1 800 MHz dažnių juostą. Pastaroji anksčiau buvo ne tokia populiari, mat jau šiandien yra naudojama balso telefonijai – GSM ryšiui, todėl šios dažnių juostos resursų kitoms technologijoms lieka mažiau. Kita vertus, operatoriai jau turi reikiamus leidimus šiai dažnių juostai naudoti, todėl nebereikės gaišti laiko biurokratinėms procedūroms.

Planuojama, kad diegiant LTE technologijas vienu metu bus plečiama trijų skirtingų dažnių juostų infrastruktūra; be jau minėtų 2 600 MHz ir 1 800 MHz bus naudojama 900 MHz juosta – tiesa, Lietuvoje ir kitose bendrą sieną su Rusija turinčiose valstybėse pastaroji artimiausiu metu nebus diegiama, mat ją naudoja kaimynų karo aviacija. Nepaisant to, šis Europos oeratorių sprendimas svarbus ir Lietuvos vartotojams.

Kodėl? Iš esmės tai – operatorių signalas įrangos gamintojams dėl to, kuria kryptimi reikia plėsti technologijas. Reikalas tas, kad šiandien labiausiai trūksta vartotojams skirtų 4G įrenginių – ne tik telefonų, kurie dar kuriami, bet ir modemų kompiuteriams. Situacija panaši į tą, kuri mobiliojo ryšio rinkoje susiklostė prieš du dešimtmečius: ryšio tinklai plečiami, tačiau mobiliųjų telefonų modelių mažai, jie brangūs, o ir tų pačių pasiūla – nepakankama.

Žinoma, šiandien sunku pasakyti, kokios ryšio kainos bus ateityje – jos priklausys nuo investicijų į šią technologiją apimčių ir greičiausiai skirsis priklausomai nuo valstybių; tarkime, šiandien mobilusis internetas Lietuvoje yra vienas pigiausių lyginant su kitomis ES šalimis. Kita vertus, tikimasi, kad operatorių paskatinti gamintojai skirs daugiau dėmesio visais minėtais dažniais veikiančiai 4G įrangai kurti; kuo didesnė bus jos pasiūla, tuo greičiau ši įranga atpigs. Jai pingant, augs vartotojų skaičius – tai, savo ruožtu, dar labiau didins pasiūlą ir mažins kainas, kol 4G galiausiai taps prieinamu visiems.