2012 balandžio 06
Kategorijos: Produktai

Kaip didelis „Blackberry“ fanas pagarsėjo ir Barackas Obama. Skirtis su išmaniuoju jis atsisakė ir pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas.

Nors pastaruoju metu vis dažniau pristatomi vienas už kitą įspūdingesni išmanieji telefonai, vos vieną kitą prietaisą ir prekės ženklą galėtume drąsiai pavadinti „kultiniu“. Vienas tokių – išmanieji „BlackBerry“ telefonai, palyginti neseniai sukėlę tikrą mobiliųjų technologijų perversmą. Daugeliui šiuolaikiškai mąstančių žmonių ir verslo kompanijų bei organizacijų įsigyti šiuos prietaisus buvo tapę tikras „garbės reikalas“. „BlackBerry“ buvo naujovė, sukėlusi išmaniųjų telefonų bumą pasaulyje. Taigi susipažinkime su šių prietaisų istorija ir jos kūrėjais – kompanija RIM.

Kanados bendrovė RIM (angl. „Research in Motion“) įkurta 1984 m. – tais pačiais metais, kai Steve‘as Jobs‘as pasauliui pristatė pirmąjį „Macintosh“ kompiuterį. Bendrovę įsteigė du studentai inžinieriai – Douglas Freginas ir Mike‘as Lazaridis. Pastarasis iki visai neseniai ėjo kompanijos prezidento pareigas. Bendrovė buvo viena pirmųjų Šiaurės Amerikoje, plėtojusių belaidę įrangą ir sistemas.

2012 m. kovą RIM skelbė turėjusi apie 16,5 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje. Kompanija šiuo metu veikia daugelyje žemynų: Šiaurės Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Pietryčių Azijoje ir Australijoje.

RIM sukūrė ir išleido nemažai prietaisų, kurie veikia įvairių mobiliojo ryšio technologijų pagrindu – pvz., devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje bendrovė gamino miniatiūrinius radijo imtuvus ir modemus, kuriais iš asmeninių kompiuterių buvo galima siųsti duomenis ir pranešimus mobiliojo ryšio tinklais. Tačiau žinomiausias bendrovės kūrinys ‒ „BlackBerry“ sistema. Tai išmanieji telefonai ir jų įranga, be kurių milijonai žmonių visame pasaulyje šiandien sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą.

„BlackBerry“ platforma buvo pristatyta 1999 m., ir praėjusį dešimtmetį galime vadinti tikru šių išmaniųjų telefonų „aukso amžiumi“. Verslininkai, advokatai, garsenybės, politikai – daugeliui aukštas pareigas einančių žmonių delne telpantis išmanusis prietaisas tapo tiesiog privalomu turėti įrenginiu. 2009 m. skaitėme, kad „BlackBerry“ yra monopolizavęs verslo pasaulį – apie 85 proc. kompanijų savo darbuotojus aprūpinusios kompanijos RIM gaminamais išmaniaisiais prietaisais. JAV Kongresas tapo vienu pirmųjų stambių RIM klientų, ir dėdulė Semas buvo vienas aktyviausių „BlackBerry“ vartotojų.

Kas lėmė šių prietaisų suklestėjimą? Atsakymas paprastas: kompanija RIM pirmoji pasiūlė vertingą sprendimą ‒ galimybę nedideliu nešiojamuoju prietaisu tikrinti elektroninį paštą realiuoju laiku. Tyrėjai netgi buvo nustatę, kad „BlackBerry“ išmaniaisiais telefonais besinaudojančių darbuotojų efektyvumas padidėja vidutiniškai 30 proc. Svarbi ir dar viena detalė – saugumas. „BlackBerry“ platforma siunčiami pranešimai apsaugoti NATO lygmens kodavimo sistemomis, o prarastame ar pavogtame telefone laikytus duomenis galima ištrinti ar padaryti neprieinamus. Visa tai, o taip pat įrenginio paprastumas, funkcionalumas ir elegantiškas dizainas netruko „papirkti“ tūkstančius, o netrukus ir milijonus veiklių žmonių visame pasaulyje.

Vis dėlto, laikas nestovi vietoje. Išmaniesiems telefonams sparčiai populiarėjant ir pingant, „BlackBerry“ teko susigrumti nuožmioje konkurencinėje kovoje su kitų operacinių sistemų, visų pirma „Android“ ir „iOS“, pagrindu veikiančiais išmaniaisiais telefonais. Kaip neseniai rašėme, būtent jie šiuo metu dominuoja pasaulio rinkoje. Kita vertus, pastaraisiais metais kompanijai RIM nestigo rimtų iššūkių: pavyzdžiui, 2011 m. spalį dėl techninių sutrikimų daugybė vartotojų kurį laiką negalėjo naudotis „BlackBerry“ informacinėmis paslaugomis, kas sukėlė nemažą triukšmą mobiliųjų technologijų pasaulyje.

Nepaisant išbandymų, RIM ir jos prietaisai išlieka populiarūs. Kompanijos sukurta „BlackBerry“ operacine sistema šiuo metu naudojasi arti dešimtadalio, 8,8 proc. pasaulio vartotojų, todėl į šį gamintoją žiūrime kaip į vieną solidžiausių mobiliųjų technologijų rinkos dalyvių.

Juo labiau, kad kompanija, kaip ir „įpareigoja“ jos pavadinimas (angl. motion – judesys, judėjimas) nestovi vietoje. Palyginti neseniai pristačiusi planšetinį kompiuterį „PlayBook“, bendrovė toliau tobulina išmaniųjų telefonų valdymo sprendimus kompanijoms (naujosios RIM vadovybės strategija – orientuotis į verslo poreikius), kuria ir siūlo naujus, išties įspūdingus išmaniųjų telefonų modelius.

Žvelgiant į šios kompanijos produktus paprasto vartotojo akimis, „BlackBerry“ išmanieji telefonai pakeri elegancija, galimybėmis ir paprastumu. Galite patys įsitikinti – juolab, kad dabar „BlackBerry“ išmanųjį telefoną mūsų interneto parduotuvėje ir salonuose galima įsigyti vos nuo vieno lito.

O kokia jūsų nuomonė apie kompaniją RIM ir jos „BlackBerry“ išmaniuosius telefonus? Kviečiame pasidalinti įspūdžiais ir komentarais.

2012 kovo 22
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Telekomunikacijų ir IT rinkos tyrimų bendrovės „International Data Corporation“ (IDC) duomenimis, pasaulinė mobiliųjų telefonų rinka paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį augo 6,1 proc., lyginant su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu. Per tris paskutiniuosius praėjusių metų mėnesius pasaulyje buvo parduota daugiau kaip 457 mln. telefonų. Bendrovės analitikai pastebi, kad augimas metų pabaigoje sulėtėjo, nes trečiąjį 2011 m. ketvirtį pasaulinė rinka plėtėsi net 9,3 proc. – tai lėmė įtempta ekonominė padėtis daugelyje pasaulio šalių ir regionų.

Įprastų telefonų vis dar tebėra parduodama daugiausiai, tačiau išmanieji sparčiai stiprina savo pozicijas. Kompanijos „Gartner“ duomenimis, išmanieji telefonai buvo pagrindinis pasaulio rinkos „variklis“ – praėjusių metų pabaigoje jų parduota 149 mln., ir lyginant su paskutiniuoju 2010 m. ketvirčiu, išmaniųjų telefonų pardavimai išaugo daugiau kaip 47 proc. Tai daugiausiai lėmė įspūdinga kompanijos „Apple“ išmaniųjų „iPhone 4S“ sėkmė, kilstelėjusi bendrovę į trečią vietą pagal užimamą pasaulinės mobiliųjų telefonų rinkos dalį (5 proc.) ir į pirmąją pagal parduodamus išmaniuosius telefonus (19 proc. rinkos).

Absoliučios lyderės pozicijas praėjusiais metais ir toliau išlaikė Suomijos milžinė „Nokia“: skirtingų tyrėjų vertinimais, jos užimama pasaulinės rinkos dalis siekė iki 27 proc. Vis dėlto, jau nebe pirmus metus stebimas „Nokia“ pozicijų silpnėjimas: IDC skaičiavimu, lyginant su 2010 m., „Nokia“ rinkos dalis pasaulyje smuktelėjo daugiau kaip 8 proc.

Kaip ir 2010 m., antrojoje pasaulio lyderių sąrašo pozicijoje įsitaisė korėjiečių kompanija „Samsung“, per praėjusius metus ūgtelėjusi net penktadaliu.

Tuo tarpu „Apple“ susikeitė vietomis su bendrove „LG“, atsidūrusia ketvirtojoje vietoje su daugiau kaip 4 proc. rinkos. Nedaug atsilieka progresyvieji kinai – įvairių analitikų skaičiavimu, kompanija „ZTE“ užima iki 4 proc. pasaulinės rinkos.

Įtempta kova vyksta ne tik tarp gamintojų, bet ir telefonų operacinių sistemų. Pasauline lydere vis dar išlieka „Android“ platforma – „Gartner“ duomenimis, jos pagrindu veikia šiek tiek daugiau nei 50 proc. išmaniųjų telefonų pasaulyje. Lyderę sparčiai vejasi „iOS“, ūgtelėjusi nuo 15,8 proc. 2010-aisiais iki 23,8 proc. pernai, tačiau analitikai prognozuoja, kad šis augimas pirmojoje šių metų pusėje kiek sulėtės. „Symbian“ lieka trečioje vietoje (šios operacinės sistemos populiarumas, deja, ir toliau mažėja). „Microsoft“ platformai, nepaisant „Nokia“ modelių „Lumia 710“ ir „Lumia 800“ debiuto, vis dar nepavyko sustiprinti savo pozicijų – „Microsoft“ rinkos dalis pernai susitraukė iki 1,9 proc. (2010 m. ji siekė 3,4 proc.).

Kokias tendencijas įžvelgiame susipažinę su pasaulinės rinkos statistika? Visų pirma, nepaisant sėkmingo „Apple“ žygio, akivaizdžiai pastebimas mobiliųjų telefonų gamintojų iš Rytų stiprėjimas. Jį liudija ne tik tvirtos „Samsung“ pozicijos, bet ir gana sparti Kinijos kompanijų „ZTE“ bei „Huawei“ plėtra rinkoje: „ZTE“ pernai įsiveržė į pasaulio lyderių penketuką, o „Huawei“ taip pat jau „trypčioja“ ties jo slenksčiu. Antra, nors išmaniųjų telefonų rinka augo ne taip sparčiai, kaip 2010 m. (užpernai užfiksuotas 72 proc. augimas), akivaizdu, kad pasaulyje vyksta slinktis link išmaniųjų. Labai tikėtina, jog paklausa ir konkurencija lems šių prietaisų pigimą bei prieinamumą, o tai savo ruožtu skatins tolesnę infrastruktūros plėtrą, nes ryšio tiekėjams reikės užtikrinti sparčiai augantį duomenų perdavimo poreikį.

O kaip jūs vertinate globalius pokyčius? Kaip vystysis mobiliųjų telefonų rinka tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje? Pasidalinkite savo įžvalgomis.

2012 kovo 15
Kategorijos: Visa kita

Gyvename įvairiakalbiame pasaulyje. Skaičiuojama, kad Žemės gyventojai šiuo metu šneka daugiau kaip 6900 kalbų. Aišku, kad suprastume vieni kitus, dažnai pakanka mokėti vieną – kitą dažniau vartojamą kalbą. Tačiau keliauti mėgstantys skaitytojai žino, kad angliškai ar rusiškai susikalbėti pavyksta toli gražu ne visose šalyse. Kita vertus, užsienio kalbų mokėjimas praverčia ir niekur nevykstant – internetu, telefonu, televizija ir kitomis priemonėmis mus kasdien pasiekia vis daugiau informacijos, kurios nemaža dalis, suprantama, nėra lietuviška.

Turime gerų žinių – mobilieji telefonai mums gali padėti tapti tikrais poliglotais.

Klausiate, kaip? Paprasčiausias būdas ‒ mobiliuoju telefonu (paprastu ar išmaniuoju) prisijungti prie pasaulinio tinklo ir pasinaudoti internetine vertimo programa. Pavyzdžiui, įvedę adresą translate.google.lt galėsite naudotis žymiuoju elektroniniu „Google“ žodynu. Ši programa patogi tuo, kad ja galima versti į ir iš lietuvių kalbos. Tačiau jei laisvai kalbate ir kokia nors užsienio kalba, galite išbandyti kitas mobiliesiems telefonams skirtas internetines vertimo programas. Štai, nemokamas elektroninis žodynas „Mobile Translator“ (adresas m.mikebrittain.com) išverčia tiek atskirus žodžius, tiek sakinius į ir iš anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, italų, rusų, portugalų, olandų, japonų, korėjiečių ir kinų kalbų.

Išmaniųjų telefonų savininkai gali rinktis ištisą įvairių vertimo programėlių arsenalą. Viena populiariausių –programa „Google Translate“, skirta išmaniesiems telefonams su „Android“ operacine sistema. Programą galima atsisiųsti nemokamai, ir jos pagalba versti daugiau kaip į 50 kalbų. Kai kuriomis iš jų (pvz., anglų, prancūzų, ispanų, kinų ir kt.) norimą išversti tekstą galima ne tik įrašyti, bet ir pasakyti balsu – programėlė „atpažįsta“ sakomus žodžius ir pateikia vertimą. Jei nežinote, kokia kalba užrašytas gautas tekstas, pateikite jį „Google Translate“ – programa turi ir kalbos atpažinimo funkciją.

„Google“ elektroniniu žodynu naudojasi daugelis išmaniesiems telefonams skirtų vertimo programėlių, kurios viena nuo kitos dažniausiai skiriasi tik išvaizda bei funkcijomis. Pavyzdžiui, programa „TransZilla“ pasižymi itin patogia vartotojo sąsaja ir gali automatiškai atpažinti kalbą, iš kurios reikia išversti. Ji taip pat suteikia galimybę vertimu iškart pasidalinti su draugais interneto socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu programėlė „AllTranslate“ be kita ko leidžia patikrinti vertimą, iš karto versdama tekstą atgal į originalo kalbą.

Kitos programėlės, tokios kaip „Universal Translator“, ieškodamos geriausio vertimo neapsiriboja tik „Google“, bet „pasidairo“ ir kitose paieškos sistemose, pavyzdžiui, „Bing“. Tokiu būdu pasiūloma daugiau žodžių reikšmių, tekstas išverčiamas į daugiau kalbų.

Šių programėlių siūlomo vertimo visiškai pakanka paprastam bendravimui bei supratimui, apie ką kalbama. Tačiau, kai reikia išversti sudėtingesnį tekstą arba pokalbį, automatinėmis vertimo sistemomis dar negalime visiškai pasitikėti. Įdomu tai, kad mobilusis gali praversti ir sudėtingesniais atvejais – pavyzdžiui, kai laukia svarbus telefoninis pokalbis su užsienio partneriu. Tokiu atveju galima užsisakyti vertimo telefonu paslaugą – vertėjai jūsų telefoninį pokalbį vers tiesiogiai. Šias paslaugas teikia ne vienas Lietuvoje veikiantis vertimų biuras.

Žinoma, kol kas negirdėjome apie biurą, kuris verstų ne tik žmonių, bet ir gyvūnų „kalbą“. Tačiau telefonų programinės įrangos kūrėjai pasistengė ir šioje srityje – programa „Animal Translator“ padės suprasti, ką nori pasakyti jūsų šuo, katė ar kitas namų numylėtinis ‒ tiesa, kol kas verčiama tik į anglų kalbą. Viskas labai paprasta: prikišate telefoną prie gyvūnėlio, įrašote jo kniaukimą, lojimą, čirškimą ar kitą garsą (vis dar sukame galvą, kokius garsus leidžia vėžlys, mat programėlė leidžia „išversti“ ir šio gyvūno žodžius) ir gaunate vertimą. Nežinia, kiek juo galima pasitikėti, bet smagumas – garantuotas.

2012 kovo 08
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Išmanieji telefonai ir kiti prietaisai, valdomi pirštų galiukais liečiamais jutikliniais ekranais – nemenkas psichologinis iššūkis prie mobiliųjų su įprasta klaviatūra pratusiems vartotojams. Kai kurie pažangiųjų telefonų modelių kaip tik todėl ir vengia, kad pamaigę panašų įtaisą pas draugą padaro skubotą išvadą, pvz.: „Ne, mano pirštai per stori…“. Vis dėlto mes esame įsitikinę, kad ateitis priklauso būtent šiai technologijai –  todėl pasidalinsime keliais pastebėjimais.

Pirmiausiai padrąsinsime: bijoti išmaniųjų neverta. Aišku, telefonų modeliai skiriasi – vieni patogesni, kiti mažiau patogūs, bet tai dažniau būna individualaus pasirinkimo, o ne objektyvių telefono savybių klausimas. Bent jau mes nevykusiais modeliais neprekiaujameJ. Apskritai išmaniųjų ekranai kuriami vadovaujantis naujausiais ergonomikos ir pamatiniais žmogaus mąstymo struktūros principais. Daugelis vartotojų sako, kad jau per pirmąją – antrąją pažinties su tokiu telefonu parą įvyksta „lūžis“, po kurio pažangusis aparatas tampa tiesiog nepakeičiamu įrankiu kasdieniams reikalams tvarkyti ir šiaip gyvenimui praskaidrinti.

Be to, tikėtina, kad gana greitai telefonų su jutikliniais ekranais tiesiog nebebus kaip išvengti – šiandien dauguma naujausių išmaniųjų telefonu gaminami su jutikline vartotojo sąsaja arba jutikline QWERTY klaviatūra. Šie pokyčiai nėra be pagrindo – vienareikšmiškai pripažįstama, kad tokie aparatai padeda komunikuoti greičiau, o visomis papildomomis telefono programomis ir įrankiais naudotis tampa patogiau. Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad daug tekstų rašantiems žmonėms įprasta klaviatūra, ko gero, visada liks patogiausia. Tačiau jei mobiliuoju daugiausiai kalbatės, naudojate jį žaidimams, vaizdo įrašams žiūrėti ar naršyti internete – jutikliais ekranas tiesiog nepakeičiamas.

Aišku, jei telefonas turi jutiklinį ekraną, tai dar nereiškia, kad jūsų įspūdžiai bus vienareikšmiškai pozityvūs. Prieš pirkdami nepagailėkite laiko, ir salone išbandykite visus modelius, apie kuriuos rimtai svarstote. Prieš pirkdami turite įvertinti ne tik tai, ar telefonu patogu rinkti tekstą. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurių telefonų vartotojo sąsaja sukurta taip, kad naudotis juo pirštais iš tikrųjų nėra patogu – jei nesate mėgėjai nuolat baksnoti pridedama lazdele, geriau ieškokite kito modelio. Kita vertus, telefonai itin plačiais ekranais greičiau išsiteplioja pirštų atspaudais, o besivoliodami kišenėje greičiau linkę sulūžti ar suskilinėti, todėl jų savininkams labai rekomenduojami specialūs apsauginiai dėkliukai – tiek korpusui, tiek pačiam ekranui apsaugoti. Galiausiai renkantis nemažai reiškia baterija – kaip ir bet kokio kito įtaiso atveju, tad nepamirškite patikrinti ir jos pajėgumo.

Kad išmanusis telefonas su jutikliniu ekranu būtų džiaugsmas, o ne kančia, paisykite keleto bendrų taisyklių:

  • Naudokite apsauginį lipduką ekranui – lėčiau braižysis, ilgiau tarnaus.
  • Nespauskite pernelyg stipriai. Nagais naudotis nedraudžiama, bet pageidautina, kad jie nebūtų pernelyg aštrūs.
  • Jei telefoną nešiojatės kišenėje, jam reikėtų specialaus dėklo. Ir žiūrėkite, kad nepatektų į tą pačią vietą, kur guli raktai, žiebtuvėlis ar kiti aštrūs daiktai.
  • Periodiškai valykite ekraną audiniu, skirtu akiniams ar kompiuterių monitoriams.
  • Kai nesinaudojate, nepamirškite užrakinti ekrano. Nes rankinėje ar kišenėje pamiršto telefono saviveikla jūsų greičiausiai nenudžiugins.
  • Venkite stipraus magnetinio lauko – jis gali pakenkti išmaniajam telefonui, o kartais ir rimčiau sugadinti.

Kaip jau minėjome, konkretūs modeliai – individualus jūsų pasirinkimas, tačiau dėl patogumo specialistai itin vertina išmaniuosius telefonus „Blackberry“, HTC modelius „Desire“, „ChaCha“ ir „GI“, „Samsung Galaxy S“.

Dėl paties jutiklinio ekrano naudojimo daug universalių patarimų nėra – vieniems patogiau „dirbti“ abiejų rankų pirštais, kiti meistriškai baksnoja vienu… Tačiau daugumos išmaniųjų telefonų gamintojai ir vartotojai mielai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip gudriausiai elgtis su konkrečiu modeliu. Todėl neabejojame – kad ir ką pasirinktumėte, ištiestos pagalbos rankos ilgai ieškoti neteks. Sėkmės ir laukiame jūsų įspūdžių! Kokius modelius išbandėte,  ką galite rekomenduoti kitiems?