2012 rugpjūčio 22
Kategorijos: Visa kita

Apie tai, kaip telefonas padeda tvarkyti asmeninius finansus, jau rašėme. Šiandien norime pasigilinti į šiek tiek siauresnę sritį – asmeninių finansų auginimą, kitaip tariant – investavimą.

Nes juk investuoja ne tik rimti finansų specialistai, neišlendantys iš pilkų kostiumų ir biržų portalų. Jeigu investavimas – ne tik jūsų asmeninis pomėgis, bet nors šiek tiek siejasi ir su profesine veikla, tuomet šiuolaikiškas išmanusis telefonas – nepakeičiamas įrankis, norint visada „laikyti pulsą“, kas įdomaus vyksta pasaulio ir Lietuvos finansų rinkose.

Reikia pripažinti, kad sekti akcijų biržų naujienas patogiausia turint išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, nes būtent jiems prikurta išties nemažai programėlių, padedančių priimti finansinius sprendimus ten ir tada, kur jūsų niekas neblaško – pavyzdžiui, šviežia galva iš pat ryto ramiai valgant sumuštinį su kava. Taigi rinkitės pvz., verslininkų ir, nors gal kam ir pasirodys keista, jaunimo ypač mėgstamą „Blackberry“ arba modelį, veikiantį su „Android“ operacine sistema Žinoma, akcijų kursus galima stebėti tiesiog internete, prisijungus prie jo išmaniuoju prietaisu - naujausių telefonų „Tele2“ galima įsigyti mokant nuo vieno lito.

Žinoma, akcijų kursus galima stebėti tiesiog internete, prisijungus prie jo išmaniuoju prietaisu – pavyzdžiui, NASDAQ OMX Baltijos rinkų tinklalapyje. Tačiau dar patogiau tai daryti specialių programėlių pagalba. Viena universaliausių, tinkančių telefonams su „Apple“, „Blackberry“ ir „Android“ operacinėmis sistemomis – „Sharebuilder Mobile“. Ji padės bet kurią minutę sužinoti situaciją akcijų rinkose, be to, yra labai paprastai ir lengvai naudojama. Pasaulio tinklaraštininkai taip pat rekomenduoja specializuotas finansų informacijos portalų bei rinkos analitikų programėles, tokias kaip „Yahoo Finance“, „Bloomberg“ ar „Morningstar“, leidžiančias stebėti savo investicijas ir pokyčius rinkose.

„PowerOne Financial Calculator“, taip pat skirta „Apple“, „BlackBerry“ ir „Windows“ telefonams – neišsemiamas skaičių ir faktų šulinys, apimantis daugybę sričių: nuo hipotekos lakštų ir nekilnojamojo turto iki finansų ir investavimo. Įsidiegdami šią programėlę, kartu gausite šimtus parengtų ir nuolat atnaujinamų lentelių, kurios padės analizuoti visą šią informaciją. Panašių finansinių skaičiuoklių yra sukurta ir telefonams su „Android“ operacine sistema – pavyzdžiui, programa „Financial Calculators“ leidžia patogiai skaičiuoti palūkanas, investicijų grąžą, valiutų skirtumus ir kitus svarbius rodiklius.

Įvairioms platformoms pritaikyta programa „E*Trade Mobile Pro“ skirta ne tik smalsuoliams, bet ir pažengusiems, realia akcijų prekyba užsiimantiems vartotojams ir leidžia savo pomėgiui atsiduoti bet kada ir bet kur. Be to, ji lyg koks „Twitter“ išminčius nuolat transliuoja gudrias ištaras finansų temomis bei informaciją apie aktualius rinkos įvykius.

Dar dvi programėlės, į kurias ypač vertėtų atkreipti dėmesį „Blackberry“ savininkams – „Pageonce Personal Assistant“ ir „Smart investor“. Pirmoji padeda nuolat stebėti, kas vyksta jūsų banko sąskaitoje, bet kada prireikus peržiūrėti savo investicijų portfelį, sekti aviakompanijų suteikiamas oro mylias ir įspėja apie artėjančius sąskaitų apmokėjimo terminus. Antrąją galima pavadinti tikru finansų patarėju, įsitaisiusiu jūsų kišenėje: tiesiog užduodate telefonu klausimą ir e. paštu gaunate atsakymą su eksperto paruošta informacija.

Nemažo apžvalgininkų pripažinimo sulaukė ir nemokama programa „Mint“, skirta „Android“ ir „iOS“ platformoms. Jos pagalba galima stebėti ir planuoti asmeninį ar šeimos biudžetą, gauti įspėjimus apie artėjančius mokėjimus, o taip pat – valdyti savo investicijas.

Be abejo, apžvelgtos programos – tai tik lašas jūroje, nes išmaniesiems investuotojams (ir jų išmaniesiems telefonams) sukurta gausybė specializuotų programėlių. Pavyzdžiui, su verslo naujienų portalu „Google Finance“ susieta programa „Stock“ arba „Stock Quote“ leidžia sekti pokyčius jūsų portfelyje, pateikia įvairių biržų indeksų apžvalgas ir turi patogų valiutos konvertavimo įrankį. Siūlome tiesiog išbandyti, nes vieniems šie instrumentai visai neįtinka, o kiti vartotojai juos tiesiog liaupsina.

2012 rugpjūčio 07
Kategorijos: Visa kita


Jeigu jūs kaip ir mes mėgstate išmaniuoju telefonu ne tik skambinti, bet ir laikyti jame mėgstamą muziką, atsisiųsti gausybę smagių bei naudingų programėlių, filmuoti bei fotografuoti, tada neišvengiamai susiduriate su rimtu iššūkiu: ką daryti, kai telefone ima stigti atminties? Skubame į pagalbą ir siūlome kelis paprastus būdus pasirūpinti, kad atminties jūsų „Android“ telefone nepritrūktų.

Perkelkite programėles į SD kortelę. Programėlės paprastai atsiunčiamos ir diegiamos į vidinę telefono atmintį, tačiau ne visoms joms būtina ten ir pasilikti – daugelį jų galite perkelti į SD kortelę ar USB saugyklą. Nustatymų (telefone su anglišku meniu tai būtų „Settings“) lange atsidarykite programų valdymo meniu („Applications“, o tada – „Manage applications“). Spustelėję ant programėlės pavadinimo, matysite programos ir jos naudojamų duomenų dydį bei galimybę perkelti programą į SD kortelę. Beje, ne visas programas galima taip paprastai perkelti į atminties kortelę ‒ kai kurios iš jų turėtų likti vidinėje telefono atmintyje. Nemokama programa „App 2 SD“ (apie ją jau pasakojome) leidžia greitai ir patogiai patikrinti, kurios programėlės gali būti perkeliamos į kortelę ir tai nedelsiant padaryti.

Pašalinkite nenaudojamas programas. Jeigu mėgstate išbandyti vis naujas programėles, jūsų telefono atmintis gali pavirsti tikru jų „sąvartynu“. Nepamirškite jo retkarčiais sutvarkyti – tame pačiame programų valdymo meniu pasižiūrėkite, kokios programėlės užima daugiausiai vietos. Tai galima lengvai padaryti išrūšiavus jas pagal dydį („Sort by Size“). Įvertinkite atsisiųstas programas ir pabandykite prisiminti, kada kuria iš jų, ypač užimančia daugiau vietos, naudojotės paskutinį kartą. Neatsimenate? Tada pašalinkite nenaudojamas programas ir palikite vietos naujoms.

Perkelkite nuotraukas ir vaizdo įrašus. Nors telefonu darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus kartais smagu peržiūrėti tiesiog telefone, visai nebūtina ten jų laikyti, juolab kad aukštesnės kokybės nuotraukų galerijos gali užimti išties nemažai vietos. Paprasčiausias sprendimas nuotraukas perkelti į kompiuterį ar duomenų kaupyklą pasinaudojant USB laidu ar belaidžiu ryšiu. Tačiau nuotraukas galima patogiai saugoti ir internete – pavyzdžiui, pasinaudojant „Google“ paslauga „Picasa“. Galerijoje pasirinkę dalijimosi („share“) funkciją, pažymite nuotraukas, kurias norite perkelti į internetą, ir netrukus jos jau bus jūsų paskyroje. Jas galėsite pasiekti iš bet kurio kito įrenginio, o įprotis reguliariai išsaugoti gražiausias nuotraukas interneto galerijose (nebūtinai „Picasa“, bet ir „Facebook“, „Flickr“ ar bet kurio kito socialinio tinklo, kuriame galima dalintis nuotraukomis) labai praverčia telefoną netikėtai praradus.

Išvalykite programėlių podėlį. „Podėliu“ (taip lietuvių kalbos specialistai siūlo versti anglišką kompiuterijos terminą „cache“) vadiname įrenginio atmintinės sritį, kurioje saugomi laikinieji programų duomenys. Programų valdymo meniu patikrinę kelias programas aptikome, kad kai kurių užimamas podėlis ne toks jau ir mažas ‒ nuo kelių dešimčių kilobaitų iki megabaito ir daugiau. Išvalyti podėlį („Clear Cache“) galima pačiam, pasitelkiant jau minėtą programų valdymo funkciją, arba įsidiegti specialią programėlę – pavyzdžiui, programa „App 2 SD“ gali išvalyti visų programų naudojamą podėlį iš karto. Taip pat verta išbandyti specializuotas programas, tokias kaip „Easy Cache Cleaner“.

Patikrinkite, kas dar apkrauna telefono atmintį. Saugote daugybę duomenų telefone ir net nebepamenate, kas yra kas bei kurie duomenys užima daugiausiai vietos? Tai galima patogiai patikrinti su nemokama programa „Disk Usage“. Įvertinusi telefone saugomus duomenis, programa pateikia grafinę lentelę, kurioje labai aiškiai matyti, kas labiausiai „apkrauna“ jūsų telefono atmintį. Bylas ir programas čia pat galima peržiūrėti, o nereikalingas ištrinti. Žinoma, jeigu manote, kad šių bylų dar gali prireikti, neskubėkite jų trinti – geriau perkelkite jas į internetinę duomenų saugyklą, pvz. „DropBox“ ar „Box“, apie kurias taip pat jau pasakojome anksčiau.

Žinote, kaip dar telefone galima „išlaisvinti“ vieną kitą megabaitą? Būtinai pasidalinkite savo patarimais!

2012 liepos 19
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Leiskite paklausti, kodėl jūs sėdite prie kompiuterio, kai už lango – vasara? Negi nekyla noras išjungti prietaisą, prie kurio ir taip praleidžiate per daug laiko, bei stačia galva pasinerti į nuotykius? Klausiate, kokius? Jie gali laukti jūsų visai čia pat, už namų durų. Papasakosime jums apie nepaprastai įdomią pramogą, į kurią vis daugiau entuziastų įsitraukia ne tik vasarą. Tai – visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis lobių paieškos žaidimas, dar žinomas „Geocaching“ pavadinimu.

Vaikystėje turbūt visi skaitėte apie paslėptus piratų lobius ir juos atrasti padedančius žemėlapius. „Geocaching“ (sudurtinis žodis iš „geo“ ir „cache“, kas angliškai reiškia „slėptuvę“) principas labai panašus, tik žemėlapį atstoja GPS imtuvas, o jo padedami rasite ne aukso skrynią, bet sumaniai paslėptą dėžutę su įvairiausiomis smulkmenomis – ženkliukais, monetomis, smulkiais suvenyrais. Suprantama, žaidime svarbiausia ir vertingiausia ne pats „lobis“, o jo paieška: ieškodami slėptuvių žaidėjai keliauja po apylinkes ir dažnai aplanko itin įdomias, gražias vietas, kuriose šiaip vargu, ar būtų patys atsidūrę.

Dalyvauti žaidime nieko nekainuoja, nes „lobius“ slepia ir jų ieško entuziastai, kuriems žaidimas ir yra didžiausias atlygis. Norint pradėti, reikėtų registruotis interneto svetainėje www.geocaching.com. Svetainėje pateikiami duomenys apie visame Žemės rutulyje išslapstytus „lobius“ – jų slėptuvių esama daugiau kaip 200 šalių ir visuose žemynuose, netgi Antarktidoje. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 1,7 mln. veikiančių slėptuvių. Visų jų atrasti, ko gero, nepavyks, bet paieškoti artimiausių maloniai kviečiame. Tereikia įvesti savo buvimo vietą (pvz. šalį), ir sužinosite, kokių slėptuvių esama aplink jus – paprastai nurodoma, kur jų reikėtų ieškoti ir pateikiamos vietos koordinatės.

Štai kam reikalingas GPS prietaisas – jame įvedę koordinates keliausite iki „lobio“ vietos. Tačiau net ir joje atsidūrę dėžutę rasite neiškart. Paprastai jos būna sumaniai paslėptos, o daugelis jų – labai nedidelės, todėl gali tekti kaip reikiant pasidairyti. Bet juk tai – tikrasis šio žaidimo smagumas.

Radus dėžutę (valio!) žaidimo taisyklės leidžia pasiimti vieną iš joje esančių suvenyrų, būtinai paliekant ne mažiau vertingą daiktą mainais. Dėžutėje taip pat būna užrašų knygelė ar registracijos lapelis ‒ jame „lobio“ radėjas turėtų įrašyti savo vardą arba slapyvardį, kuriuo yra registravęsis „Geocaching“ žaidėjų bendruomenėje. Belieka dėžutę uždaryti ir padėti ją ten pat, kur ir radote, kad „lobį“ vėliau galėtų aptikti ir kiti žaidėjai.

Mes jau rašėme, kad šiuolaikiniai išmanieji telefonai dažniausiai jau būna aprūpinti GPS įranga. Tad jei prieš kelerius metus „Geocaching“ žaidė tik entuziastai, įsigiję GPS imtuvus, dabar į žaidimą gali įsitraukti vis daugiau žmonių, turinčių išmaniuosius telefonus ir mėgstančius aktyviai bei įdomiai leisti laisvalaikį. Taigi esame tikri, kad „Geocaching“ ilgainiui tik populiarės.

Turbūt neverta nė minėti, jog yra sukurta ir specialių „Geocaching“ žaidėjams skirtų programėlių. Pavyzdžiui, nemokama programa „C:Geo“, kuri aplinkui išslapstytus „lobius“ parodo tiesiai žemėlapyje – išsirink patinkančią vietą ir pirmyn. Savo programėlę turi ir svetainė „Geocaching.com“ – ją įsidiegus ne tik galima greitai ir paprastai sužinoti dominančio „lobio“ buvimo vietą, bet ir tiesiai iš telefono pranešti apie savo pasiekimus paskyroje šioje svetainėje. Tiesa, programėlė mokama – ji kainuoja 27,6 Lt. Tačiau kad žaistumėte, specializuotos programos nėra būtinos – pakanka ir įprastų navigacijos programėlių, kurios aptinka vietą žemėlapyje pagal įvestas koordinates ir parodo, kaip iki jos nusigauti.

Taigi kitą kartą paprastą pasivaikščiojimą ar pasivažinėjimą dviračiu galite nesunkiai paversti įdomiu nuotykiu. Ir būtina pasidalinkite įspūdžiais iš savo lobių paieškų. Sėkmės!

2012 liepos 17
Kategorijos: Visa kita

„BlackBerry“ išmaniuosius telefonus gaminanti bendrovė „Reserch in Motion“ neseniai pranešė peržengusi simbolinę ribą: šių išmaniųjų telefonų ir planšečių „PlayBook“ vartotojai visame pasaulyje parsisiuntė 3 milijardus „BlackBerry“ operacinei sistemai skirtų programėlių iš jų interneto parduotuvės „BlackBerry AppWorld“. Tai yra vidutiniškai 2,5 milijono parsisiuntimų kasdien. Ir nors tokie rezultatai gerokai atsilieka nuo lyderio „Android“ (šios operacinės sistemos vartotojai, kaip pranešama, yra atsisiuntę apie 20 milijardų programėlių išmaniesiems prietaisams), ši operacinė sistema turi gana platų gerbėjų ratą – ja naudojasi bemaž dešimtadalis, 8,8 proc. pasaulio vartotojų. Tad kviečiame kiek artimiau susipažinti su „BlackBerry“ operacine sistema.

Kitaip nei „Android“, „BlackBerry“ yra uždaros architektūros operacinė sistema. Vadinasi, ją vystyti ir plėtoti gali tik šios sistemos kūrėjai. Sistema naudojama tik bendrovės „Research in Motion“ sukurtuose prietaisuose – tai užtikrina didesnį platformos stabilumą ir patikimumą. Kita vertus, laikant sistemą „po vienu stogu“ ir neleidžiant jos plėtroje dalyvauti trečiosioms šalims, nukenčia įvairovė ir pasirinkimo laisvė.

„BlackBerry“ operacinė sistema išvydo pasaulį 1999 m., kada pasirodė pirmasis ja aprūpintas prietaisas – pranešimų gaviklis „BlackBerry 580“. Sistema greitai išgarsėjo dėl galimybės siųsti ir gauti elektroninius laiškus. Operacinė sistema taip pat leido naršyti internete, patogiai peržiūrėti bylas bei internetinio fakso pranešimus. Dar vienas ypatingas platformos bruožas ‒ daugiafunkciškumas. „BlackBerry“ OS leidžia vienu metu sėkmingai veikti kelioms programoms ir, pvz., peržiūrėti laiškus ar kalendoriaus įrašus, naudotis programėlėmis, tuo pat metu kalbant telefonu.

Sąsaja su elektroniniu paštu buvo ta „BlackBerry“ OS savybė, kuri lėmė spartų platformos ir jos pagrindu veikiančių įrenginių išpopuliarėjimą. Elektroninis paštas, adresatų sąrašai ir kalendoriaus įrašai sinchronizuojami su išmaniuoju prietaisu, ir visi nauji laiškai nedelsiant pasiekia telefoną. Štai kodėl „BlackBerry“ netrukus ėmė naudoti verslininkai, tarnautojai, teisininkai – daugybės profesijų atstovai, kuriems būtina nuolat tikrinti elektroninius laiškus, kad ir kur jie atsidurtų.

Dar viena „BlackBerry“ OS ypatybė – saugumas. Šioje srityje platforma atsistoja visa galva aukščiau už konkurentus. ioje sistemoje siunčiami ir gaunami duomenys yra apsaugomi aukščiausius standartus atitinkamomis kodavimo sistemomis. Prietaisą praradus, jame esančius duomenis galima greitai sunaikinti ar užblokuoti.

Apžvalgininkų nuomone, „BlackBerry“ operacinė sistema, ja aprūpinti prietaisai ir programėlės labiausiai atitinka verslo poreikius ir iš tiesų padeda gerokai padidinti darbo našumą. Tai viena iš priežasčių, kodėl, nepaisant gerokai mažesnio išmaniųjų prietaisų pasirinkimo nei gali pasiūlyti „Android“ platforma, „BlackBerry“ išlieka populiari. Be abejo, dėl sistemos stabilumo, paprastumo, sklandaus darbo ir patikimumo „BlackBerry“ operacinę sistemą vertina ne tik verslo pasaulio atstovai.

Tiesa, minėtam patikimumui praėjusiais metais buvo suduotas gana skaudus smūgis, kai dėl techninių sutrikimų daugybė vartotojų visame pasaulyje kurį laiką negalėjo naudotis sistemos paslaugomis. Tačiau klaidos buvo ištaisytos, ir „BlackBerry“ pasiruošusi tęsti konkurencinę kovą: gegužę buvo pristatyta naujausios kartos operacinė sistema „BlackBerry 10“, kurioje, kaip lakoniškai apibūdino bendrovės vadovas Thorstenas Heinsas (Thorsten Heins), „svarbiausia yra tėkmė“. Taigi naujoji sistema užtikrins dar sklandesnį ir paprastesnį naudojimąsi „BlackBerry“ išmaniaisiais prietaisais, o mes nekantriai lauksime galimybės platformą išbandyti patiems.

Kaip jūs vertinate šią operacinę sistemą? Kokie įspūdžiai naudojantis ja aprūpintais išmaniaisiais telefonais? Jaukiame jūsų komentarų.

Jei svarstote įsigyti „Blackberry“, mūsų svetainėje rasite informaciją apie dabar parduodamus išmaniųjų telefonų modelius ir paslaugos kainas.