2014 balandžio 24
Kategorijos: Visa kita

Ne visada reikia jaudintis išgirdus kaukiant pavojaus sirenas ir nebūtina bėgti į rūsį užsibarikaduoti raugintų agurkų ir uogienių stiklainiais. Tai daugeliu atvejų bus planinė ekstremalios situacijos patikra. Šitą tikrai žinotum, jei būtum nusistatęs reikiamus parametrus savo telefone.

Prieš gerą savaitę vienas toks sirenų pasibandymas vyko Vilniuje. Dalis – deja, mažesnioji – mobiliųjų savininkų apie tai buvo perspėti žinute. Kita dalis sunerimę kraipė galvas, o vėliau susizgribę purkštavo: „o tai kodėl aš nieko negavau?“. Todėl, mielieji, kad visi telefonų turėtojai turi pasirūpinti tokias žinutes gauti.

Ar žinojote, kad Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, sukūrusi sistemą, kuri valstybės lygiu realiu laiku perspėja ir informuoja gyventojus, atitinkamai susikonfigūravusius savo mobiliojo telefono nustatymus, apie pavojingus gamtinius ir technogeninius reiškinius? Čia esminė vieta – „susikonfigūravusius savo mobiliojo telefono nustatymus“. Todėl, norėdamas būti informuotu, privalai imtis veiksmų. Laimei, tai nėra sudėtinga.

Ne veltui sakoma „dalykai nutinka“. O kai pagalvoji, labai svarbu, gresiant ekstremaliai situacijai, kuo greičiau gauti apie tai žinių. Tokie pranešimai perspėja ir apie labai žemiškas grėsmes, pvz., gresiančias vėtras, škvalus, kurių Lietuvoje būna kasmet. Be to, ne tik praneša, bet ir suteikia rekomendacijas, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Juk būtų labai patogu vasarojant gamtoje gauti perspėjimą, kad laukiama audros ir nederėtų statyti palapinės po medžiu.

Laiku gautas pranešimas gali būti esminis, todėl neprošal pasirūpinti šiuo reikalu, kad vėliau nereikėtų kinkuoti galva ir beviltiškai rypuoti „žinojau, žinojau…“. Nustatyti funkciją gauti vadinamus korinio transliavimo arba tiesiog korinius pranešimus gali visi, turintys „Nokia“, LG, HTC, „Samsung“, „BlackBerry“ modelius. Kai kurie gamintojai, pvz., LG savo kelių pastarųjų metų telefonuose netgi įdiegę specialią ikoną „Korinis transliavimas“, todėl ją įjungti (uždėti varnelę, kad paslauga veiktų) reikalauja pusės minutės darbo.

Tiesa, vieno kelio įjungti šiuos pranešimus nėra, nes skirtingi gamintojai korinio transliavimo funkciją paslepia po įvairiais nustatymais – pvz., HTC telefonuose reikia eiti per nustatymus „Skambinti“ ir pasirinkti „Tinklo transliacija“, o „Samsung“ – per „Pranešimai“ ir dar atlikti nemažą kiekį žingsnių. Bet viskas įmanoma.

Yra sukurta svetainė (http://gpis.vpgt.lt/go.php/lit/Telefonu-nustatymai/6/291), kur paaiškina, kaip atitinkamam telefonui įjungti korinio transliavimo funkciją. Viskas parodyta žingsnis po žingsnį ir netgi su paveikslėliais, tereiks pasirinkti savojo telefono modelį.

Be to, tik dėl korinio transliavimo neverta sviesti kampan seno modelio telefono, nebent tai ta baisi plyta su dabartinio telefono dydžio antena. Šiaip jau, senesni telefonai, net ir veikiantys 2G ryšiu, be vargo gali priimti korinio transliavimo pranešimus.

Kiek sunkiau turintiems 3G ryšio „Huawei“ telefonus ar „Sony Xperia“ serijos modelius – norintiems gauti pranešimus apie gresiančias stichijas, reikės įdiegti papildomas programėles, kurias galima rasti pas telefonų gamintojus.

Dar keli faktai:

  • Korinio transliavimo paslauga yra visiškai nemokama. Ji nevalgo ir interneto duomenų, neapkrauna telefono procesų. Taigi, ją nustatyti telefone tikrai neskaudės.
  • Priešingai nei SMS, apie ekstremalias situacijas pranešantys pranešimai perduodami vienu metu visiems pasirinktoje teritorijoje esantiems ir savo mobiliajame telefone korinio transliavimo funkciją aktyvinusiems gyventojams, neatsižvelgiant į gyventojų skaičių ir neapkraunant viešojo judriojo ryšio tinklų.
  • Tiesa, dalis mūsų lieka nuskriausti. Tai „Apple“ telefonų savininkai ir tie, kurių aparatai veikia su „Windows OS“, pvz., „Nokia Lumia“ serija. Šie telefonai nepriima korinio transliavimo pranešimų. Deja. Reikia tikėtis, kad svarbiu momentu kažkas bus šalia su korinius pranešimus priimančiu telefonu.

O gal jau įsijungei korinio transliavimo paslaugą ir pranešimas pagelbėjo išvengti stichijų šėlsmo?

2014 balandžio 15
Kategorijos: Visa kita

Siurblys pats sau vienas išsiurbia dulkėtus kampus, skalbimo mašina pati žino, kokį režimą parinkti, o šaldytuvas užsako maistą. Išmanūs namai skamba visai patraukliai, bet ar taip ir yra?

Išmanioji buities rinka ir jos perversmai

Milijoninė buitinių įrenginių rinka ilgai virė savo sultyse – suko galvą, kur – šone ar viršuje – daryti skalbyklės dureles, į mikrobangę sutalpinti kalakutą ar pasitenkinti mažesne, bet kompaktiškesne versija.

Žodžiu, nieko įspūdingo, daugiau mažiau vis tas pats. Didelis perversmas įvyko, kai buities įrenginiuose buvo įdiegtas bevielis ryšys. Jis leido visus prietaisus valdyti iš vienos vietos ir nuotoliniu būdu.

Šis gėris praktiškai pasireiškia tuo, kad, pvz., sudėjote skalbinius iš ryto, bet užtrukote susitikime ar nusprendėte geriau pavakaroti su draugais. Tiek ir bėdos, imate mobilų ar planšetę, siunčiate komandą ir grįžę turite švarutėlius skalbinius. Gaila tik, kad pastarieji patys nepasidžiauna, bet nereikia visko norėti iškart.

Išmaniosios buitinės technikos gamintojai intensyviai siekia vartotojų palankumo, pristatydami kuo daugiau naujų funkcijų ir technikos galimybių, tik nežinia, kiek tai daroma dėl gražaus skambesio, o kiek iš tiesų praverčia mūsų, paprastų vartotojų, buityje. Pasižvalgykime, kokie tie išmanieji įrenginiai ir kaip jie palengvina mūsų kasdienybę.

Šaldytuvas

Išmanieji šaldytuvai, priklausomai nuo gamintojo, be savo pagrindinės funkcijos, pasižymi įvairiomis papildomomis, pvz., turi filtrų sistemą, kuri panaikina blogus kvapus šaldytuve. Dabar internetu galima planuoti maisto atsargas ar net gauti vakarienės receptus. Šaldytuvą galima valdyti tiek per jame įtaisytą skystųjų kristalų ekraną, tiek specialiomis, telefonams skirtomis programėlėmis.

Pavyzdžiui, receptų programėlė pagal šaldytuve turimus produktus suranda patiekalų pasiūlymų ir parekomenduoja, ką pasigaminti vakarienei. Telefone galima sekti, kada pasibaigs produktų galiojimo laikas, užsakyti naujų, reguliuoti šaldytuvo temperatūrą ir drėgmę. Išmanieji šaldytuvai yra ir ekologiški, nes tausoja elektros energiją.

Orkaitė

Išmaniosios orkaitės yra beveik robotai, kepantys savarankiškai. Vėlgi funkcijos priklauso nuo gamintojo, bet galima įžvelgti bendrą privalumą – kepimo režimo pritaikymą pasirinktam patiekalui, reguliuojant temperatūrą, kepimo trukmę, net kepimo aukštį. Čia, kaip ir šaldytuvo atveju, pasitarnauja išmaniosios programėlės. Jos atsakingos ir už tokius stebuklus, kaip kad orkaitės gebėjimas pasiūlyti receptus, paskaičiuoti kepinio kalorijas ir pan.

Skalbimo mašina

Jau minėjome, kad  išmaniosios skalbyklės gali paleisti skalbimą bet kokiu metu, davus komandą telefonu. Tuo pačiu telefonu galima parsisiųsti ir įdiegti skalbyklėje papildomus skalbimo režimus. Dažnai gamintojai sukuria ir specialias programėles, kurios suteikia įvairių pagerinimų, pvz., informaciją apie tam tikrų dėmių skalbimą, audinio priežiūrą. Beje, viską galima atlikti ir rankiniu būdu – valdymo nustatymus ir informaciją gauti skalbyklėje įmontuotame skystųjų kristalų ekrane.

Dulkių siurbliai

Tai turbūt geriausias išmanusis buitinis išradimas. Šiaip pirmoje vietoje būtų susiplaunantys indai arba automatinis lygintuvas, bet kol jų nėra, panašu, kad lyderis – automatinis dulkių siurblys. Toks aparatas siurbia bei plauna erdvėje orientuodamas sensorių pagalba. Jie fiksuoja kliūtis, tad robotas siurbia aplink baldus į juos neatsitrenkdamas. Naudojantis išmaniuoju telefonu galima valdyti siurblį, sudaryti jo valymo grafiką, duoti nurodymus, kur siurbti, bei matyti, kiek darbo jau padaryta. O svarbiausia – ant tokio siurblio gali važinėtis jūsų katinas – http://www.youtube.com/watch?v=tLt5rBfNucc.

Išmanieji namai

Kad jau dauguma buitinių prietaisų turi savo išmaniuosius atitikmenis, tai nieko nuostabaus, kad pristatomi ištisi protingi namai. Pavyzdžiui, „LG Electronics“ sausio pradžioje vykusioje parodoje „CES 2014“ pristatė namų tinklą „Homechat“, kuris sujungia visus namuose esančius išmaniuosius buities prietaisus į vieną tinklą, kurį galima valdyti išmaniuoju telefonu. Prietaisai reaguoja vienas į kitą bei keičiasi informacija, tad šaldytuvui pranešus, kokių produktų jame yra, orkaitė pateiks tinkamų receptų bei funkciją, tinkančią patiekalo kepimui. Įdomiausiai tai, kad su „Homechat“ tinklu galima susirašinėti. Pavyzdžiui, išsiuntus raktinę frazę „Išvykstu atostogų“, gaunamas užklausimas – „Ar perjungti atostogų režimą?“. Be visų šių techninių šnekų, su išmaniaisiais namais bus galima pasišnekėti ir linksmai, pavyzdžiui, jie galės palinkėti jums smagios kelionės, o jūs paklausti savo šaldytuvo: „ar turime alaus?“.

Tiesa, kad išmani buitinė technika tam tikra prasme suteikia laisvę nuo įvairių buities darbų. Kita vertus, tokie prietaisai bent jau kol kas kainuoja išties nemažai. Palyginimui – išmani LG skalbyklė kainuoja apie 4 tūkst. Lt, kai paprasta – vidutiniškai apie 1,5 tūkst. Lt. Kitas, ir ne ką mažiau svarbus minusas – išmanieji įrenginiai gana vangiai keliauja į Lietuvą. Diskutuojama ir apie tai, ar visos išmanios funkcijos yra taip labai svarbios ar visgi labiau papildomos ir nebūtinos. Pavyzdžiui, pasitikrinti, kiek kalorijų turi orkaitėje kepamas maistas įdomu, tačiau ar būtina ir naudinga?

Kaip manote jūs? Ar išmanioji buitinė technika vieną dieną užkariaus ir namus Lietuvoje? Ar siūlomos funkcijos yra naudingos, o gal vis dėl to tėra malonus, bet nebūtinas priedas mūsų kasdienybėje?

2014 kovo 20
Kategorijos: Visa kita

Ar teko girdėti sakant, kad fotoaparatų greit nebeliks, o juos visiškai pakeis išmanieji? Taip sakantieji gali griūti ant žemės, mušti rankom ir verkti iš nevilties, nes nesulauks, jog tai kada nors taps tiesa. Realybė rodo, kad mobilieji neišnaikins fotoaparatų, atvirkščiai – taps sąjungininkais ir taip prisidės auginant fotografiją mėgstančių gretas.

Mobilusis pasaulis vis labiau susidraugauja su fotografija – net profesionalūs fotomenininkai pripažįsta, kad telefonas gali būti nepakeičiamas kasdieniams ir netikėtiems kadrams. O mūsų ir taip neskurdų žodyną pamažėle papildo tokie terminai kaip „mobilografija“ ir „telefonografija“.

Mobilografija ypač greit plinta spaudos fotografų tarpe. „Interneto žiniasklaidos fotografijai svarbus greitis. Nufotografavai ir siunti. Tam labai tinka mobilusis telefonas. „Ar siunčiu tokias nuotraukas naujienų portalui? Taip“, – sako žinomas fotografas Ramūnas Danisevičius, kuris bent kelis kartus per dieną spragteli telefono kameros mygtuką. Trylika metų dienraščio fotografu dirbęs Jonas Staselis mano, kad telefonografija ir gelbėja, ir kiša koją spaudos fotografams, tačiau pabrėžia, kad vienas didžiausių pliusų, jog „karštuose taškuose“ tavęs niekas neidentifikuoja kaip foto-reporterio.

Nuotraukoje, darytoje telefonu, turbūt svarbiausia yra užfiksuota akimirka ir emocija, o ne kokybė ir nuotraukos profesionalumas. Lietuvoje gyvenantis britų kilmės fotografas Richardas Schofieldas sako, kad kamera telefone jam suteikia laisvės pojūtį. Jis mano, kad techninė nuotraukos kokybė ne visada svarbiausia fotografijoje, nes tikroji užduotis yra padaryti gerą fotografiją nepaisant techninių parametrų, sužaisti taip, kad tai ne kliudytų, o suteiktų originalumo. „Mažas ir nepastebimas aparatas leidžia sukurti tam tikrą intymumo atmosferą, mano nuomone, sudarančią sąlygas mažesnės distancijos ir nuoširdesnės fotografijos atsiradimui“, – sako jis.

Fotografams išmanusis telefonas suteikia galimybę ir fiksuoti netikėtus kadrus, ir patį darbo procesą. Pavyzdžiui, „Wolrd Press Photo“ žiniasklaidos fotografijų konkurso laimėtojas Sergejus Maksimišinas „instagramina“ kiekvieną savo žingsnį ir susilaukia didelio dėmesio savo socialinių tinklapių paskyrose.

Paklausus ar mobiliąją fotografiją galima vadinti menu, fotografas Tomas Kauneckas sako: „Manau, nereikėtų šios fotografijos srities atskirti. Juk fotografija yra fotografija, nepaisant to, su kokia technika ji yra atliekama”. Blogerė Aistė (Smėliadėžė) rašo, kad telefonografija užkrečiama: iš pradžių skeptiškai žiūrėjusi į tai, dabar ji kiekvieną dieną bando atrasti naujus fotografijos būdus ir funkcijas bei pasidalinti su skaitytojais, kaip išnaudoti visas telefoninės kameros galimybes.

Austinas Mannas – „National Geographic“, „NY Times“, „Washington Post“ leidinių fotografas naujausioje savo kelionėje profesionalią foto kamerą iškeitė į „iPhone 5S“ ir liko patenkintas rezultatais. Tiesa, yra susikūrusi klaidinga nuomonė, kad jei fotografuoti telefonu, tai tik su „iPhone“, o koreguoti būtinai su programa „Instagram“. Pavyzdžiui, žvaigždžių fotografė Joy Marie Smallwood yra fotografavusi visą vestuvių ceremoniją su „Nokia Lumia 1020“.

„Nokia“ pastaruoju metu daug dėmesio skyrė telefono fotoaparatui – „Nokia Lumia 1520“ ir „Nokia Lumia 925“ dėmesio verti modeliai, jei kalbame apie mobilografiją. Nuo jų neatsilieka ir „Samsung Galaxy S4“ ir „Samsung Note 3“ išmaniųjų fotoaparatai.

Na, o jei vis dėl to, galvojate, kad nuotraukoms kažko trūksta, visada galite pasinaudoti patarimais, kaip jas padaryti gražesnes ir kokias redagavimo programėles naudoti. Apie tai rašėme čia.

Panašu, kad mobilioji fotografija vis labiau pripažįstama, kaip fotografijos meno atšaka. O mobilieji telefonai eina koja kojon su profesionaliais fotoaparatais, puikiai vienas kitą papildydami.

2014 kovo 06
Kategorijos: Visa kita

Tas, kas visaip kaip mobiliai išprusęs, žino tris raides – MWC. Paaiškiname tiems, kas nežino. Sutrumpinimas MWC, arba „Mobile World Congress“ yra didžiausia pasaulyje mobiliųjų technologijų paroda. Ji vyksta Barselonoje, todėl ten apsilankyti ne kiekvienam. Kaip bebūtų, tai, ką matė tik dalis, visi kiti parduotuvių lentynose išvys dar šiais metais.

Šių metų mobilusis kongresas buvo laukiamas kaip niekad labai. Anksčiau didelę dalį laurų nuskindavo paroda CES, o MWC tekdavo jau matyti modeliai. Šiais metais CES buvo skurdi mobiliais telefonais. Jei jau atvirai – nieko ypač vertingo ten nepamatėme. Nenuostabu, kad paroda Barselonoje šiais metais buvo iš didžiosios M. Bet gana apie tai, kaip sakoma, „pakalbėkim apie tai, ko susirinkom“.

Pradėsime nuo „Nokia“

Didele „Nokia“ naujiena tapo „Nokia X“, „Nokia X+“ ir „Nokia XL“ – šie trys veiks su „Android“ operacine sistema. Žinant, kiek ilgai „Nokia“ bandė su „Windows“, tai tikrai kažkas kito ir netikėto. Tiesa, telefonais galėtume vadinti du pirmuosius. „Nokia XL“ yra planšetonas.

Kokias madas diktuos „Samsung“?

Šita antraštė gal labiau tiktų „Apple“, bet tik ne šiame tekste. Pirma, apie „Apple“ naujoves nėra ko rašyti, nes kompanija išleidžia kokį vieną telefoną per metus ir jo tikrai nebuvo MWC. Antra, praėjusius metus skaičiavę ir sumavę ekspertai  sutinka, kad rinkoje pagal pardavimus, populiarumus ir visaip kaip pirmavo „Samsung“. Taigi, labai aišku, kam atitenka karūna.

Prieš parodą visi žinojo ir kalbėjo, kad „Samsung“ nesužibės kažkuo „wau“, mat nepristatys laukiamo flagmano „Samsung S5“. Ką gi, jie klydo. Daug nesiplėtosime, tik tiek, kad flagmanas, kaip ir priklauso, kainuoja daug, o tai tradiciškai reiškia visa kita gerą jame – ir gražus, ir šaunus, ir spartus.

Tarp kuklesnių „Samsung“ telefonų galima paminėti „Galaxy Tab 3 Lite“. Ekspertai jau dabar gūžčioja pečiais ieškodami skirtumų tarp šio modelio ir ankstesniojo „Galaxy Tab 3“, tačiau naujienos geros tiems, kas ieško labai didelio ekrano ir normalių specifikacijų už priimtiną kainą. Naujasis modelis, panašu, būtent toks ir yra.

Dar naujienų iš Pietų Korėjos – LG

Pietų Korėjos kompanija LG praėjusiais metais pagamino labai rimtų modelių, tarp jų ir kelis „Nexus“, vieną jų – „Nexus 5“ dar ne taip seniai. Jei vidutinės kokybės telefonus gamintojai barsto dažnai, flagmanų išleidžia vieną kitą per metus. Galbūt dėl šios priežasties užantyje flagmano LG neturėjo, tačiau dėmesį pritraukė. Net ne visai telefonu, o planšetonu „G Pro 2”. Jis turi viską, ką tikiesi gauti pirkdamas aukščiausios lygos įrenginį – naujas, geras, spartus, išmanus ir, be abejo, su „KitKat 4.4“.

Tarp LG naujovių yra ir mažesnioji „G2” versija „G2 mini” – labai neprastas ir tikrai patiks tiems, kam plytų dydžio telefonai yra nelabai. Ai, ir dar kompanija pasidžiaugė trečia „L“ karta: modeliais „L40“, „L70” ir „L90“.

HTC

Kompanija pozicijas šiais metais gynė vidutinės kainos kategorijos telefonu „Desire 816”. Sakė „viskas čia normaliai“, nes įrenginys pakeis žmonių nuomonę ir viltis, susietas su vidurinės klasės išmaniaisiais. Tos viltys reiškia, kad telefonas pasiūlys patraukliausią kainos ir kokybės santykį rinkoje. Pažiūrėsim.

Sony

Visiems konkurentams per veidą savo naujovėmis plekštelėjo „Sony“ – pristatė telefoną ir planšetę. Abu tuo pačiu pavadinimu „Xperia Z2“. Flagmanas „Xperia Z2“ be visų geriausių premium klasės savybių dar yra atsparus vandeniui. Matyt čia esama sąsajų – Japonija, o ir jos kompanija „Sony“ įsikūrusi saloje, todėl jau eilę metų gamina neskęstančios kokybės telefonus.

Nors aprašome telefonus, verta paminėti ir „Xperia Z2“ vardo planšetę. „iPad“ fanų akys iš įtūžio jau paplūdo krauju, nes naujasis „Sony“ gaminys savo lengvumu ir patogumu nenusileidžia „iPad Air“ ir dar turi privalumų – yra spartesnis ir nebijo vandens. Už šiuo žodžius atsako ne kas kitas, o rinkos ekspertai.

Huawei

Kompanija šiais metais rinkosi stebinti planšetiniais kompiuteriais, tačiau nepaliko tuščiomis ir telefonų vartotojų. Pristatė flagmano „Ascend P6“ sekėją „Ascend G6“. Kuo jau kuo, o kaina kinai stebinti moka. Sakoma, telefonas kainuos apie 200 svarų. Tikrai stebina, žinant, kad „Ascend G6” bus pritaikytas kaip per sviestą veikti 4G ryšio tinkle.

Motorola

Nusipelnė vieno sakinio, nes nepristatė nieko apčiuopiamo, tik planus sukurti kažką gero ateityje.

Pabaigai seni nauji telefonai

„Emporia Telecom“ pristatė senesniajai kartai skirtus old-style telefonus. Na, tuos, kur su mažu ekranėliu ir mygtukais. Įdomu, kad toks telefonas pats tas darbe tiems, kam netenka važinėti tvarkyti dalykų. Sėdint ofise kompiuteris ir internetas šalia, todėl telefonas reikalingas paskambinti, na ir dar brūkštelti SMS.