2014 gegužės 14
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , ,

Girdėjote ar ne, bet „Google“ pasaulyje didis įvykis – atnaujinta žemėlapių ir kitų lokacinių reikalų programa „Google Maps“. Akimirką pasidžiaugus iškyla natūralus klausimas – o tai kas iš to? Aha, ir ypatingai toks klausimas iškyla žinant, kad daugelis atnaujinimų kol kas dar nepritaikyti veikti mūsų šalyje. Tačiau naujovės yra naujovės – jos anksčiau ar vėliau pasiekia visas pasaulio kertes, tuo labiau, kad kalbame ne apie vietinį Malaizijos socialinį tinklą, o apie globaliąją „Google“ imperiją.

Pažiūrėkime ko galime laukti atkeliaujant iš atnaujinimo „Google Maps“ 3.0.

Navigacijos pagerinimas

Navigacija ilgą laiką buvo ir dar per amžių amžius bus kertinė funkcija „Google Maps“ rinkinyje. Atnaujinimas, kaip ir reikėjo tikėtis, pridės kelis patobulinimus žemėlapių paieškoje, įskaitant tikslesnį atvaizdavimą ekrane, maršruto nustatymą ir informaciją. Šaunu tai, kad „Google Maps“ dabar teiks rekomendacijas dėl eismo juostų, ir netgi tai daryti balsu. Net nereikia sakyti, kaip tai patogu keliaujant dideliuose miestuose, ypač užsienyje.

Akylai susikoncentravus į kelią, dalį žmonių erzina aplinkinis žemėlapio vaizdas su objektais, stotelėm ir kitais šiuo metu neaktualiais vaizdais. „Google“ išsprendė šią problemą, nes kelią vaizduoja be aplinkinio žemėlapio vaizdo, pateikia tik su maršrutu susijusias detales – kelionės ir atvykimo laiką, bendrą atstumą.

Kelionės viešuoju transportu

„Google Maps“ jau ir anksčiau leido planuoti kelionę viešuoju transportu, bet dabar tai galima daryti patogiau, nes „Google“ prikrovė į sistemą daugiau maršrutų. Juos galima planuoti pagal trukmę, norimą atvykimo laiką, taip pat pasirinkti rodyti paskutinio autobuso išvykimo laiką.

Ieškant viešojo transporto maršruto, parodomi visi galimi variantai, o pasirinkus vieną jų – ir kelionės trukmė. Ir atvirkščiai, galite iškart nurodyti, kiek laiko pageidaujate dardėti autobusu ir bus pasiūlytas į tokį laiką įtelpantis maršrutas.

Barų ir viešbučių paieška

Kuriant atnaujinimą buvo patobulinta ir paieškos sistema, kuri išmeta tikslesnius rezultatus apie pakeliui esančius restoranus, barus ar viešbučius. „Google Maps“ parodys ne tik kad tokia vieta yra, bet ir leis filtruoti jas pagal kainas, reitingą ir netgi tai, ar įstaiga vis dar veikia.

Kelionę iki baro galima planuoti pasinaudojus ir balso paieška. Patogu, kad žemėlapis dabar suderintas su adresų knyga, todėl paiešką galima vykdyti pagal čia saugomą informaciją.

Galima keliauti be interneto ryšio

Labai smagi funkcija, ypač taupiesiems, yra galimybė atsisiųsti žemėlapius ir juos naudoti net be interneto ryšio. Labai patogu keliaujant užsienyje, kur interneto ryšio arba nebus, arba jis kainuos brangiai. Taigi, prieš kelionę atsisiunčiate vietos, į kurią keliaujate, žemėlapius, o jau kelionės metus juos naudojate su visais „Google“ teikiamais maršruto nurodymais.

Tiesą sakant, tokia galimybė buvo ir anksčiau, tačiau neoficiali, mat „Google“ garsiai apie ją nekalbėjo, todėl ir naudojosi tik tie, kas žinojo.

Labai reikia laukti, kol visos šios gėrybės bus pritaikytos naudoti ir Lietuvoje. O kad laukiant apmaudas bent kiek apmalštų, išduosime, kaip  „Google Maps“ naudotis be interneto jau dabar. Kviečiam pažiūrėt mokomuosius „YouTube“ vaizdelius „androidininkams“ ir „iphonininkams“.

2014 gegužės 07
Kategorijos: Visa kita

Šiandien pakalbėsime apie situacijas, kai lėtas telefono procesų veikimas lemia prastą interneto veikimą. Ryšio kokybė toli gražu ne visada kalta, todėl ėjimas į lauką ar lipimas į medį tokiais atvejais nepadės.

Tokia situacija pasitaiko tiek telefonams, tiek kompiuteriams – mobiliojo interneto ryšį rodo puikų, su visomis padalomis ir pažadėta sparta, bet krauna ir varto puslapius lėtai, nors tu ką. Susidūrus su tokia situacija, pirmiausia akys krypsta į interneto tiekėją ir sakoma „tai blogas tas jų ryšys“. Taip, būna, kad internetas streikuoja, bet toli gražu ne visada kaltas ryšys. Pasitaiko, kad kaltas pats telefonas ir, kaip visada – aplinka.

Geležis

Kalbant apie internetą telefone, interneto greitį stabdo pats telefonas. Ar telefonas lėtas, pamatysite paprastai – jis turi labai neskubėdamas pakrauti ne tik internetą, bet ir atverti programas, multitaskinti.

Telefono lėtumas neturi nieko bendro su ryšiu. Tam įtaką daro jo geležis, kitaip sakant, mikroschemos jo viduje. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į procesorių. Su retom išimtim taisyklė paprasta – kuo daugiau GHz, tuo telefonas galingesnis, tai reiškia, ir spartesnis. Svarbu ir RAM kiekis – atminties dydis. Jei RAM mažai, o atmintis prigrūsta programomis, telefonas veiks lėčiau. Dar telefono darbo procesams, o konkrečiai – multitaskinimui, turi įtakos ir branduolių kiekis.

Galiausiai, ne visai geležis, bet iš tos pačios operos – operacinė sistema. Ne be reikalo jas kuria naujesnes ir naujesnes. Be papildomų valdymo patogumų ir saugumo, jos su kiekviena versija suteikia telefonui daugiau spartumo.

Nors visi šie komponentai neturi tiesioginio ryšio su interneto sparta, bet jų poveikį jaučiame naršydami.

Programos ir programėlės

Vėlgi, internetui koją pakiša telefono lėtumas, o jam – įdiegtos operacinės sistemos programos ar eilinės aplikacijos. Tai, beje, ne naujiena, nes tradiciškai skundžiantis telefono lėtumu, rekomenduojama pirmoje vietoje pasitikrinti, ar procesų nestabdo programos.

Tokias piktuoles aptikti nesunku. Reikia eiti į „nustatymai“ ir ieškoti kažko panašaus kaip „programos“ – įvairiose telefonuose pavadinimas gali kiek skirtis. Bet kokiu atveju, tikrai rasite ir jums kaip ant delno bus pateikta, kokios programos kiek naudoja telefono atminties. Tiesa, svarbu ne tik jų suminis dydis, bet ir kiek jos suvalgo darbiniams procesams skirtos atminties. Jei, pvz., telefono RAM dydis yra 2GB, o viena programa suvartoja 500 MB, tai jau ketvirtadalis visko. Daug, per daug. Ir jei pamatysi, kad iš tų 2GB 95 proc. jau užimti, gal vertėtų peržiūrėti, ką galima pratrinti ir atlaisvinti vietos. Kuo daugiau laisvos vietos, tuo sparčiau telefonas veiks.

Virusai

Telefono, kaip ir kompiuterio darbo procesus lėtina virusai, šnipinėjimo programos ir visi kiti kiberkenkėjai. Automatiškai lėtėja ir internetas. Būna, ir ne taip retai, kad viruso telefono nėra, bet kenkėjiškai apkrėstas yra pats puslapis, kurį ketinate atidaryti.

Kompiuteryje tūnančius virusus aptinka ir apie pavojingus puslapius perspėja antivirusinė programa. Ji tą puikiai gali daryti ir telefone, jei tik nuspręstumėte ją čia įsidiegti. Verta. Jei ne dėl saugumo, tai bent jau dėl įskundimo, kas tokie stabdo interneto ryšį.

Senatvė

Tiesa, ne jūsų, o telefono. Nėra amžinų daiktų: nei džinsų, riedlentės, dviračio, nei telefono. Jis tiesiog pasensta, nors gal atrodo vizualiai dar neblogas. Galiausiai telefonas tampa per senas procesams, programoms, net ir tam pačiam internetui. Jam neužteks galios, atminties, jis nepalaiko naujesnių programų, puslapių ir pan.

Kaip senatvė lemia interneto greitį, galite pamatyti paprasto eksperimento metu. Paimkite du aukštos klasės telefonus, kitaip sakant brangius, kokybiškus, originalius, idealiu atveju –  to paties gamintojo. Vieną iš jų visai naują, išleistą šiais metais. Kitą – pirktą prieš du, tris metus. Viskas ko reiks eksperimento metu – pasinaudoti to paties operatoriaus interneto ryšiu.  Žinote, kas bus – tas naujausias telefonas internete veiks puikiai, o senesnis viską kraus šiek tiek lėčiau.

Galiausiai interneto greičiui įtakos turi aplinka plačiąja prasme, kai niekuo kaltas nei operatorius, nei pats telefonas.

Pvz., tam tikros svetainės gali nekrauti, nes jos periodiškai nulūžta dėl didelio lankytojo srauto arba tiesiog nepagalvojimo, kad svetainėje vienu metus lankysis bent jau 10 žmonių.

Tai štai, norėdami būti greiti internete, pasirinkite ne tik spartų, daug teritorijos dengiantį ryšį, bet ir gerą telefoną. Juos, kaip įprasta, galite išsirinkti adresu http://mob.tele2.lt/lt/telefonai_privatiems

2014 balandžio 01
Kategorijos: Produktai

Jau gerus porą metus girdime, kad planšetės visai netrukus pakeis nešiojamus kompiuterius. Kaip sako „Pildyk“ draugas Rolas – „drįsčiau nesutikti“. Juk kalbam ne apie „Polaroid“ fotoaparatus. Kita vertus, sakoma, nebūna dūmų be ugnies, todėl bandysime išsiaiškinti, kodėl planšetės kvėpuoja nešiojamiesiems į nugarą. Ar tai tik dar vienas mados reikalas, ar vis dėl to nepamainomas mūsų kasdienybės pagerinimas?

Pradėkime nuo to pagrindinių planšečių pliusų lyginant su nešiojamais ar įprastais kompiuteriais:

  • Ją gali visada ir visur turėti su savimi be didesnių vargų, ir pečių neskauda.  Planšetę galima pasidėti ant bet kokio paviršiaus.
  • Planšetiniai kompiuteriai ne tik gali būti visada šalia, jie dar pasižymi ir greitesne reakcija nei įprasti kompiuteriai, pavyzdžiui, greičiau įsijungia.
  • Skonio reikalas, bet planšetes galima vadinti itin stilingais įrenginiais.

Kaip išnaudojami šie pliusai?

Asmeninė kartu keliaujanti biblioteka

Kad ir kur būtumėte, visada po ranka galite turėti mėgstamą knygą ar knygas. Elektroninių knygų pasiūla vis platesnė, o ir kainuoja jos mažiau nei paprastos knygos. Be to norimą knygą galima įsigyti čia ir dabar. Mes neįkalbinėjame visai iškeisti popierinių knygų į elektronines – bet juk pasitaiko nemažai situacijų, kai skaityti knygą planšetėje yra patogiau. Nepamirštame ir žurnalų, kurie neatsilieka nuo technologinių naujienų ir siūlo savo elektronines versijas.

Paskaitoms ar pamokoms

Planšetėse telpa daug informacijos, todėl nereikia tampytis krūvos sąsiuvinių ir gerokai sunkesnių nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat vis dažniau virtualiose parduotuvėse pasirodo mokomųjų knygų su animuotu turiniu, įterptais filmukais ar dinaminiais paveikslėliais. Tai suteikia daugiau aiškumo, informatyvumo, negu skaitant paprastą knygą ar mokantis iš įprastų paskaitų skaidrių.

Planšetiniai kompiuteriai suteikia galimybę mums visiems pabūti studentais kada tik norime ir kur norime. Realiu laiku galima dalyvauti įvairiuose nemokamuose seminaruose ar išklausyti mokslininkų paruoštus pranešimus ir čia pat žymėtis pastabas.

Navigacinis prietaisas kelionėse

O nukeliavus galima naudotis įvairiomis programėlėmis, kurios patars nežinantiems, kur nueiti, ką pamatyti, kur pavalgyti ir pan. Pavyzdžiui, puikiai kelionėms tinkama programėlė „Trip Advisor“, kuriai net nereikia interneto. Pravers ir senieji gerieji „Google Maps“.

Pagalbininkas namuose

Planšetinis kompiuteris pasitarnaus tėvams, auginantiems mažus vaikus. Ir ne tik kaip žaislas. Jis gali prisidėti prie vaiko ugdymo – kaip atpažinti garsus, spalvas, žodžius, netgi skaityti ar gauti užsienio kalbos pradmenis. Čia pagelbės programėlės „FingerFun“, „Nemokami atminties žaidimai“ ir pan. Planšetė patogi vaikų ugdymo  užsiėmimams, nes turi pakankamai didelį ekraną, vaizdas jame vartosi kartu su pasukimu ir ji lengva, taigi jūsų mažasis ja naudotis galės kaip tinkamas.

Namuose planšetė gali praversti kaip lengvai perkeliamas, daug vietos neužimantis žinynas. Ypač  virtuvėje, kur gaminant kokį išmanų pyragą ar kepsnį, kartais reikia greit žvilgtelėti į receptą ar surasti kokį nors patobulinimą.

Grafiniams darbams

Planšetėse galima fotografuoti, filmuoti ar kurti paveikslėlius, dizaino sprendimus ir juos čia pat redaguoti bei demonstruoti draugams ar klientams. Jos puikiai tinka prezentacijoms ruošti, o esant reikalui – ir jas rodyti.

Ir… minusai

Gaila, bet planšetės turi ir mažesnių ar didesnių trūkumų:

  • Planšetės (bent jau kol kas) nėra tokios galingos kaip nešiojami ar paprasti kompiuteriai, todėl informacijos apdorojimo mąstai yra gana riboti lyginant su įprastais kompiuteriais.
  • Tradicinė klaviatūra daliai žmonių yra patogesnė, ypač neįpratus.
  • Neskaito CD ar DVD diskų (tačiau dalis modelių turi USB lizdus).
  • Lengviau pažeidžiami, t.y. paprasčiau sudaužyti ar įskelti ekraną (bet tam yra draudimas).

Viską apibendrinus, galima tvirtai teigti, kad daiktas ne tik madingas, bet ir naudingas. Tik, žinoma, nereikia persistengti ir iškart atsisakyti visų kitų įpročių ir įrenginių, kaip šitoje smagioje reklamoje :)https://www.youtube.com/watch?v=ksO35s3Bffc

Nusprendėte, kad labai reikia? Galima pasirinkti nuo – iki. Tik prieš įsigyjant apsvarstykite, kur ją naudosite. Galbūt darbui, todėl reikalinga galinga, greita ir papildomų galimybių turinti planšetė. Galbūt mokymuisi? Tuomet riekia daug atminties?. O gal ji bus naudinga namuose – vaikams, receptams, knygų skaitymui? Tada užteks  ir paprastesnio varianto.

„Tele2“ salonuose galima išsirinkti geriausiai jums tinkantį modelį: „Samsung P5200 TAB3 10.1“, „Huawei Media Pad 7“, „Samsung Galaxy N5100“, „Sony Xperia Tablet Z“ bei didžiuosiuose salonuose įsigyti 16 GB „Apple iPad Air Wi Fi Cellular“. O dabar galima pasinaudoti puikiu pasiūlymu „Stipriau!” – sudarius 2 metų sutartį už 119 Lt pradinę ir 60 Lt mėnesio įmokas galima gauti „Samsung GALAXY Tab3“ planšetinį kompiuterį su 3 GB duomenų naršymui kas mėnesį. Tada jau tikrai bus galima pasinaudoti visomis neaprėpiamomis planšečių galimybėmis.

Jei jau turite planšetinį kompiuterį – papasakokite, kaip jis pagerino jūsų buitį. Galbūt atradote mūsų čia nepaminėtų planšetės panaudojimo būdų?

2013 lapkričio 19
Kategorijos: Visa kita

Internetas yra dalykas, dėl kurio svarbu turėti ne šiaip telefoną, o išmanųjį. Turime jį – galime ieškoti informacijos. Ir ne tik pramogų, programėlių, bet ir rimtų dalykų. Kompanija „Yahoo“ sudarė kiek netikėtą sąrašą – apie kokias baimes informacijos internete ieškoma dažniausiai.

Visokių baimių turime visi. Dar dalį manome turintys, pvz., balionų arba oranžinės spalvos baimę. Tuomet sudėtingiau, nes tokia baimė gali būti unikali ir mokslui nežinoma. Baimė rimta ar ne, visuomet verta pasitikrinti internete. Tai kokios tos dažniausios baimės, anot interneto, kamuoja žmones:

1. Agorafobija – tai didelių, perpildytų arba atvirų erdvių baimė. Ją turintys žmonės bijo išeiti iš namų. Tokia baimė tikrai apsunkina gyvenimą, bet prieš rimtai apsispręsdami, kad būtent ji kamuoja, įvertinkite, ar tai niekaip nesusiję su nenoru atsitraukt nuo interneto namuose.

2. Ksenofobija – baimė visko, kas užsienietiška. Kartais to užsienietiškumo ne bijoma, o nemėgstama. Tikėtina, kad viską paaiškina racionali priežastis, pvz., gal gyvenate dideliame mieste ir jus tiesiog įpykdė būriai turistų.

3. Tripofobija – skylių baimė. Tikrai labai keista baimė, kurią sunkiai paaiškina net patyrę psichologai. Jos kamuojami žmones sutrinka ir išsigąsta pamatę muilo burbulus, porėtą šokoladą, kempinę-plaušinę ar kokį kitą daiktą, kuris turi skylučių.

4. Klaustrofobija – ankštų, uždarų ar perpildytų erdvių baimė. Nieko keisto, kad žmonės ieško. Tokią baimę nesunku įsigyti daugelyje daugiabučių, kai tenka kilti siaurais jų liftais arba viešajame transporte piko metu.

5. Arachnofobija – vorų baimė. Šių padarų bijo ne taip jau ir mažai žmonių, ypač tarp merginų. Baimės priežastimi gali būti voro išvaizda, bet ją tikrai pakursto ir begalės filmų bei pramanų apie vorus žudikus.

6. Fotofobija – tai šviesos baimė. Ji, sakoma, gali sukelti ir fizinius negalavimus. Bet jei, laimei, esate sveikas, kaip ridikas, dar neskubėkite diagnozuoti baimės. Gal šviesa pradeda erzinti išskirtinai rytais ir tai susiję su noru pamiegoti ilgiau?

7. Homofobija –homoseksualių žmonių baimė. Ji dažnai kyla iš nemėgimo ir netolerancijos.

8. Glosofobija – viešo kalbėjimo baimė. Ją turi tikrai labai daug žmonių. Nieko čia keisto bijoti, kai turi kalbėti prieš nepažįstamų žmonių minią.

9. Akrofobija – aukščio baimė. Dažna baimė, dažnai maišoma su elementariu atsargumu. Nereikia kopti siauru kalnų serpentinu, jei net užlipus ant kopėčių darosi nejauku.

10. Hobofobija – tai benamių žmonių baimė. Jei manotės turintys šią baimę, laimei, ji neturėtų labai trikdyti.

O kaip jūsų baimės? Randat savo tavo populiariausių paieškų ar dar originalesnių turit? Mes tai didelių sąskaitų baimės pasigedom :)