2015 gruodžio 21
Kategorijos: Paslaugos

Technologijų milžinė „Google“ pristato vis naujus produktus, tik patvirtindama savo inovacijų lyderės vardą pasaulyje. Dar visai šviežia interneto naujiena – 360o vaizdo klipai – per kelis šių metų mėnesius įgavo didžiulį pagreitį ir jau persikelia į vis naujas pritaikymo erdves.

„Google Cultural Institute“ pristato naują virtualios realybės, kuriai nebereikia jokių papildomų prietaisų, pritaikymą. Kiekvienas norintis savo išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį gali paversti langu į dar nematytas meno erdves. Net nereikia skristi į kitas valstybes ar pirkti bilietų į muziejus.

Naudotoją įtraukiantys vaizdai leidžia patekti į teatro spektaklius, operas, meno pasirodymus, muzikos ar šokio koncertus. Kiekvienas gali visiškai pasinerti į pasirodymą – atsidurti kambaryje, kuriame viskas atliekama vienam stebinčiam žmogui.

Pati „Google“ šiuos vaizdo įrašus vadina virtualiomis parodomis, o jos veikia tokiu pat principu kaip „Google Street View“ – tereikia išmaniojo telefono, planšetinio ar įprasto kompiuterio (tik jame vaizdą teks sukiotis pelė ar klavišais, tad dings dalis interaktyvumo).

Kiekvieną erdvę ar pasirodymą galima stebėti iš norimos patalpos vietos – pasirinkti patogiausią stebėjimo kampą. T. y. užlipti ant scenos, stebėti iš viršaus, o persigalvojus bet kuriuo metu pakeisti rakursą patogesniu. Jei nežinote, iš kurios patalpos vietos geriau stebėti pasirodymą, galima peržiūrėti specialų žemėlapį, kuriame rodomos visos filmuojančios kameros.

Manantiems, kad tai tik įvairių mėgėjų eksperimentai, teks nusivilti – „Google“ leidžia patekti į „Royal Shakespeare Company“, Paryžiaus Operos baleto trupės ar žymiausių menininkų pasirodymus. Vienas iš jau dabar pristatomų projektų – žymiojo gatvės menininko Banksy sukurta „Disneyland“ versija, kur viskas perkeliama į kiek apokaliptinę siurrealistinę erdvę, „Dismaland“.

Vargu ar teks ilgai laukti, kol šis projektas persikels į dar realesnę aplinką – virtualios realybės akinius. Tikėtina, kad per kelis artimiausius mėnesius „Google“ projektu galės mėgautis visi turintys „Oculus Rift“ ar kitokią panašią įrangą.

Tai įrodo kitas panašus kompanijos projektas, į visiškai naują lygį perkeliantis ir įprastą nuotraukų peržiūrą. „Google“ šį mėnesį išleido naują „Android“ programėlę „Cardboard Camera“, leidžiančią ne tik fotografuoti panoramines nuotraukas, kurias po to itin paprastai galima peržiūrėti su „Google Cardboard“ akiniais, bet ir įrašyti aplinkos garsus, kurie suteiks papildomą realybės įspūdį.

Kadangi išmaniųjų telefonų kameros neturi ir vargu ar greitu metu turės galimybę filmuoti tikrus 360 laipsnių vaizdo klipus, tokios panoraminės nuotraukos – puiki galimybė eksperimentuoti ir paversti paprastą nuotraukų peržiūrą itin paprasta, bet nuostabiai smagia pramoga draugams. Beje, „Google“ planuoja pristatyti ir „iOS“ skirtą programėlės versiją.

Panašu, kad 360 laipsnių vaizdai ir vis tobulėjančios išmaniosios technologijos greitai leis visą pasaulį laikyti tiesiog telefone ir bet kurį muziejų, pasirodymą, koncertą ar parodą pasiekti paprasčiausiai išmaniojo pagalba. Klausimas – kas bus toliau? Gal iš tiesų greitai atsiras kontaktiniai lęšiai, kaip mokslinės fantastikos filmuose leidžiantys stebėti vaizdo įrašus rodomus tiesiai akyse.

2015 gegužės 25
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , , ,

Reto mūsų kalendorius atrodo smagiai – bespalvės dėžutės su susitikimų ar susirinkimų laikais. Kiekvienas blokelis simbolizuoja dalį laiko, kuris jau nebepriklauso mums, o savąjį gyvenimą galime tik bandyti įsprausti tarp visų darbinių susitikimų.

Idėja, verta „Google“ dėmesio

Tačiau egzistuoja ir kalendorius, kuris rūpinasi mumis, tiesiogine šių žodžių prasme. Jis pagal algoritmus apskaičiuoja ir primygtinai siūlo atlikti tam tikras dominančias veiklas, išsivystyti sveikų įpročių ar tiesiog rasti laiko susitikti su senai matytais draugais. Būtent toks bus naujasis „Google“ planuojamas kalendorius.

Na, pats kalendorius yra ne visai „Google“ idėja. Dar prieš kurį laiką smagų, spalvotą ir išmanų asmeninio laiko planuoklį pradėjo kurti „Timeful“ komanda, o įžvelgus potencialą, jį beveik tuoj pat nupirko interneto milžinė „Google“.

Padės įgyvendinti asmeninius tikslus

„Timeful“ pagrindą sudaro įprastas kalendorius–darbo knyga, tačiau papildomai jame veikia itin ištobulintas vartotojų psichologija paremtas algoritmas. Būtent jis paprastą ir statišką kalendorių paverčia kažkuo, kas pro aktyviai planuoja mūsų gyvenimą.

Nereikėtų galvoti, kad algoritmas tiesiog bruka kokias nors reklamas „ilgai dirbote, nusipirkite kavos X kavinėje“. „Timeful“ kūrėjai pasakoja, kad ši programėlė gimė todėl, jog jie norėjo sukurti kalendorių, kuris ne vien rodytų suplanuotus ateities įvykius, bet padėtų įgyvendinti mūsų pačių užsibrėžtus ilgalaikius tikslus ar tiesiog primintų apie smagias ar svarbias veiklas.

Planuos gyvenimą už mus

Užtenka pasakyti programai, kad norite paskambinti savo mamai kiekvieną sekmadienį, mokytis groti pianinu dukart per savaitę ar žaisti video žaidimus dvidešimt valandų per mėnesį. Algoritmas pats viską išdėlios pačiu patogiausiu jums būdu.

Jei atrodo, kad veiklos sudėliotos ne itin tinkamai, galite viską keisti, o programa mokysis iš to ir per laiką išmoks viską dėlioti taip, kaip mėgstate jūs. Dar daugiau – tokia buvo kūrėjų idėja, tačiau ją nupirkus „Google“, ketinama ištobulinti algoritmą taip, kad jis sinchronizuos viską. Netgi jūsų pašto dėžutės gautus laiškus – pavyzdžiui, išanalizuos, ar nesusitarėte dėl susitikimo, kurį pamiršote įtraukti į kalendorių.

Naujasis „Google“ produktas galvos už jus. Jei prieš keletą mėnesių išreiškėte norą daugiau judėti, ėjote žiūrėti krepšinio varžybų, o šiandien šviečia saulė – kalendorius pasiūlys jums eiti pažaisti krepšinį. „Timeful“ rūpinsis ne tik jūsų sveikata, bet ir gyvenimo būdu bei bendra nuotaika. Panašiai, kaip ir „Apple Watch“, kuris po ilgo laiko sėdint pradeda vibruoti ir siūlyti atsistoti, pajudėti ir pasivaikščioti.

2014 spalio 23
Kategorijos: Visa kita

Lygiai prieš savaitę pasaulį apskriejo žinia, kad „Android“ pristatė naują operacinę sistemą „Lollipop“, lietuviškai – „Ledinukas“. Iš mūsų ji aktualiausia tiems, kas turi „Google“ telefonus, pvz. „Nexus 4“, „Nexus 5“, ar planšetes „Nexus 7“ ir „Nexus 10“. Pas juos šis atnaujinimas atkeliaus savaitės-kitos bėgyje, todėl jie galės drąsiai pakomentuoti šį straipsnį ir pasidalinti patirtimi.

Visiems kitiems lieka dvi išeitys – jei telefonas pakankamai naujas, reikia tikėtis, kad anksčiau ar vėliau jam bus išleistas „Lollipop“ atnaujinimas. Jei telefonas bent kelių metų senumo – nesitikėkit. Ledinuką gausit įsigiję naują telefoną, su jau integruota „Android 5.0“.

O tokių telefonų netrukus pasipils į valias.

Preliminari ledinuko versija pasirodė dar birželį, buvo vadinama „Android L“. Kaip ir tikėtasi, kompanija liko sau ištikima – pavadino naują platformą saldumyno pavadinimu. Tikriausiai žinote, kad visos „Android“ operacinės sistemos versijos susijusios su saldėsiu: KitKat, Jelly Bean (saldainiukai), Ice cream sandwich (ledais perteptas sausainis), Gingerbread (meduolis), Froyo (kreminis desertas) ir pan.

Ledinukui papuošus „Android“ būstinės pievelę, visiems be žodžių tapo aišku – naujoji versija jau čia. Taigi, kas joje šaunaus?

Vartotojo sąsaja: ji gerokai perdaryta. Pirma į akis krinta tai, kad buvusios kvadratinės piktogramos tapo apvaliomis. Yra funkcija „Pallete“, kuria automatiškai galima parinkti paveikslėlių spalvas, pritaikyti jas pagal bendrą vartotojo sąsajos koloritą.

Skambučiai: labai gerai, kad įeinantys skambučiai nenutrauks filmo peržiūros, žaidimo ar programėlės veikimo. Bus galima atsakyti (arba ne) į skambutį ir toliau sau veikti tai, ką norėjai.

Suderinamumas: tai toks dalykas, kai telefonu gali jungtis prie kitų įrenginių, siųsti failus ir pan. „Android“ sako, kad „Lollipop“ bus suderintas su daugiau nei iki šiol įrenginių – kitų telefonų, planšečių, netgi televizorių.

Kontrolė: bus galima įjungti režimą „Priority“, kuris leis tik tam tikriems žmonėms susisiekti su jumis. Tai bus naudinga norint blokuoti laikinus nedraugus arba darbo metu, kai nesinori trukdymo. Ir dar bus galima padaryti „svečio“ režimą, kad telefoną paėmęs kitas žmogus galėtų įsijungti ne visas, o tik tam tikras funkcijas. Patogu, jei nenori, kad kažkas matytų SMS žinutes, telefonų knygą ar pan.

Baterija: sako, „Android 5.0“ turės baterijos energiją taupančią funkciją, kuri prailgins veikimą iki pusantros valandos.

Blokavimas: jei pamesit telefoną ar jį pavogs, galėsite nuotoliniu būdu blokuoti telefono veikimą. Vagims jis taps bevertis. Gerai ir tai, kad apsižiūrėjus, kad telefono visai nepavogė, o jį pametėt po lova, galėsite atstatyti gamyklinius parametrus.

Ir žinoma, nauja operacinė sistema visuomet prideda telefonui spartumo, geriau saugo nuo virusų ir įsilaužimų.

2014 balandžio 04
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Gūglas, Gūglė, Gūgelis, Gugol, Goglė, Gūgolas, Gūgl – kaip bevadinsi, taip nepagadinsi ir vis tiek visi supras, apie ką čia kalbama. „Google“ turbūt amžinai mums liks paieškos sistema, tačiau ne paslaptis, kad 1997 m. įkurta „Google“ dabar yra tikra IT kompanijų gigantė, jos vertė siekia 342 mlrd. dolerių, o veikla nebeapsiriboja tik paieškos sistemos tobulinimu. Taigi, kuo dabar užsiima ši milžinė ir kaip per šiuos metus keitėsi „Google“ veidas?

Savo veiklą korporacija pradėjo pavadinimu „BackRub“, kai įkūrėjai 21 metų Sergejus Brinas ir 22-ejų Lawrence’as „Larry“ Page’as susipažino Stanfordo universitete ir pradėjo kartu dirbti kuriant paieškos sistemą. Nepasiteisinus pirminei paieškos programai, ji buvo patobulinta, o pavadinimas pakeistas į „Google“, kuris kilęs iš žodžio „Googol“ (gugolo), reiškiančio skaičių, sudarytą iš 1 ir šimto nulių. Įkūrėjai tai traktuoja kaip norą sutvarkyti begalinę pasaulio informaciją ir padaryti ją laisvai vartojamą. Būtent todėl visos teikiamos kompanijos paslaugos yra nemokamos. Imperijos kūrėjai sako: „Gali uždirbti pinigus nedarydamas blogio”.

„Google“ iškilti bei įveikti visas kitas sistemas ir tapti populiariausia padėjo puikus paieškos ir katalogavimo mechanizmas. O 2004 m. kompanija pasiūlė tuo metu itin inovatyvų elektroninį paštą „Gmail“ (taip, pasirodo, šiemet jau dešimtmetį švenčia), kuris išsiskyrė savo sparčia paieška, didele atmintinės talpa ir grupuotais pranešimais.

Vėliau buvo įdiegta nauja „Google“ žemėlapių sistema „Google Maps“ ir „Google Earth“, teikianti tiesioginę eismo informaciją, visuomeninio transporto maršrutų nuorodas ir gatvių vaizdus. 2007 m. startavo „Street View“, projektas, kuris leidžia stebėti panoraminius gatvių bei kelių vaizdus. Dėl šios sistemos kilo ir nesusipratimų, ir ginčų – kai kurie džiaugėsi nauja galimybe keliauti virtualiai, kitiems tai pasirodė kišimasis į asmeninį gyvenimą. „Google“ buvo ne kartą paduotas į teismą dėl absurdiškų priežasčių, pavyzdžiui, kad „Google“ vaizduose matosi balkone padžiauti apatiniai.

„Google“ mašina prieš keletą metų sukiojosi ir Lietuvoje. Kaip ir kitur pasaulyje, tai sulaukė įvairių vertinimų – vieni jautėsi stebimi, kiti džiaugėsi nuotraukose matoma savo ranka ar pakaušiu. Kad ir kaip ten būtų, ši funkcija yra naudinga, leidžianti vietovės paiešką perkelti į visai kitą lygį ir net virtualiai pabuvoti savo svajonių vietose.

Bene žymiausias ir brangiausias „Google“ pirkinys – vaizdo klipų svetainė „Youtube“. Korporacija ją nusipirko 2006 m. už 1,65 mlrd. dolerių. Kiekvieną minutę į šį tinklapį yra įkeliama 100 val. trukmės vaizdo medžiagos, o per mėnesį svetainė sulaukia maždaug 1 mlrd. peržiūrų. Ši svetainė yra ir talentų kalvė – jau turime ne vieną pavyzdį, kaip „Youtube“ tapo tramplinu į pasaulinę šlovę įvairiems muzikos atlikėjams (pvz.: Elle Goulding, Justin Bieber), o taip pat ir kitiems gabuoliams – šokėjams, makiažo, šukuosenų kūrėjams ir pan.

Smagu ir tai, kad „Google“ neapsiriboja vien plačiaisiais vandenimis ir plečiasi vietinėse rinkose. Kalbame apie ką tik pasirodžiusią lietuvišką „Youtube“ versiją.  Nuo šiol į paieškos sistemą galima vesti ir tokį adresą: www.youtube.lt. Tai nereiškia, kad galėsite peržiūrėti tik vaizdo įrašus iš Lietuvos. Ne – matysite įprastą „Youtube“ vaizdų rinkinį, tik atsiranda toks skyrelis kaip „Populiariausia „YouTube“ – Lietuva“. Kita, gal ir nelabai džiugi žinia Lietuvos „jutubės“ žiūrėtojams yra ta, kad nuo šiol šią vaizdelių „Meką“ bombarduos ir lietuviškos reklamos.

„Google“ kuria ir operacines sistemas. Garsiausias ir labiausiai naudojamas „Google“ projektas yra „Android“ operacinė sistema išmaniesiems telefonams ir planšetėms. Ji klestėte klesti, pavyzdžiui, Amerikoje pagal telefonų pardavimus „Android“ užima daugiau nei pusę rinkos – smarkai daugiau nei „iOS“ ir „Windows Phone“. Panaši situacija yra ir Europos bei Pietų Amerikos rinkose. Apie šią operacinę sistemą ir naujausią jos versiją esame rašę (čia ir čia).

Socialiniai tinklai dabar išgyvena savo aukso amžių. Diskusijos apie „Facebook“ ar „Twitter“ fenomeną su įvairiais statistiniais duomenimis, kad jų vartotojų auditorija ženkliai sumažėjo ar padidėjo, kokie milijonai „vartomi“, ir kaip kyla ar leidžiasi akcijų kainos, dar ilgai karaliaus populiariausių rinkos naujienų sąraše. Nenuostabu, kad „Google“ imperija, kuri siekia būti lydere visur ir visada, nusprendė atsikąsti ir šio auksinio pyrago gabalėlio. Nors „Google+“ nėra toks populiarus, kaip minėti socialiniai tinklai, tačiau dėl patogumo galima ginčytis.

Šis tinklas aprėpia viską, ko tik reikia šiuolaikiniam interneto vartotojui: socialinius tinklus, paieškos sistemas, el. paštą, „Youtube“, žemėlapių sistemą, vertimą, dienotvarkę, netgi „Google Drive“ serverį, skirtą dokumentams archyvuoti. O turint omeny, kad internautų nuotaikos ir pomėgiai keičiasi kaip lietuviški orai, visai nenustebtume, kad „Google +“ dar sulauks savo šlovės valandos.

Kuo „Google“ užsiima dabar? Išmanieji telefonai ir jų funkcijos perkeliamos į išmaniuosius akinius bei laikrodžius, kurie perkelia vaizdą į erdvę bei leidžia naudotis visomis naujausiomis išmaniųjų galimybėmis. Korporacija kaip visad siekia kuo didesnio patogumo vartotojams, todėl jiems atrodo, kad dėvėti laikrodį ar akinius yra patogiau nei nešiotis telefoną. Daugiau apie tokių įrenginių galimybes ir ateitį galite pasiskaityti čia.

Šiais metais „Google“ pasirašė sutartis su kai kuriais automobilių gamintojais dėl „Android“ operacinės sistemos įdiegimo į  automobilius.

„Google“ nugalės ir mirtį

Vienas iš „Google“ įkūrėjų Larry Page yra pagarsėjęs savo ekscentriškumu ir dažnai netikėtais sprendimais. Todėl gal ir nelabai nustebome, kai šį rudenį pasirodė žinių, kad „Google“ kurs naują kompaniją pavadinimu „Calico“, kuri sieks kovoti su… natūraliu žmonių senėjimu ir su tuo susijusiomis ligomis. Pats Larry savo „Google +“ paskyroje rašė, kad nors iš šalies tokia investicija atrodo keistai, ypač tokiai technologijų milžinei, tačiau medicina taip pat yra technologijos. Pasakyta – padaryta. Kaip seksis šiam užmanymui, dar anksti spėlioti. „Google“ užmojis, smarkiai tariant, įveikti ir mirtį nusako šiuolaikinės imperijos sampratą – valdyti visas gyvenimo sritis.

Šiek tiek smagios informacijos apie „Google“

Ar žinote, iš kur kilo idėja keisti „Google“ logotipą per svarbias progas? 1998 m. įkūrėjai Brinas ir Page’as pasiėmė laisvą savaitgalį tam, kad galėtų nuvykti į „Burning Man“ festivalį Nevadoje, tad norėdami pranešti vartotojams, kad tą savaitgalį techniniai nesklandumai nebus tvarkomi, logotipo viduryje buvo įkeltas festivalio simbolis. Vėliau tai tapo tradicija.

Ne tik „Google“ pelno skaičiai yra įspūdingi:

  • Kasdien „Google“ aplanko 620 mln. žmonių.
  • Per dieną „Google“ apdirba 20 petabaitų informacijos.
  • „Google“ aptarnauja net 450 tūkst. galingų serverių.

Žymusis Oksfordo žodynas dar 2006 m. įtraukė „Google“ kaip veiksmažodį. Korporacija bandė kovoti teisme, deja, nesėkmingai.

Dar „Google“ nuolat cituojama kaip svajonių darbovietė, priimanti tik pačius gabiausius jaunuolius. Nuolat pasirodo straipsnių, kaip ten smagu dirbti, „Google“ vis patenka ir užima aukščiausias vietas trokštamiausių darboviečių sąrašuose. Pavyzdžiui, CNN šiai IT milžinei skyrė pirmą vietą šimtuke kompanijų, kuriose verta dirbti 2014 m. Prie kompanijos idealizavimo prisidėjo ir pernai kino mėgėjus juokinęs filmas „The Intership“, kur du pagyvenę verslą praradę vyriškiai net nelabai žinantys, kas tas internetas, konkuruoja su itin gabiais jaunuoliais dėl darbo „Google“.

Galime džiaugtis, galime kritikuoti, bet kasdienio savo gyvenimo be „Google“ jau nebeįsivaizduojame. O be kokios „Google“ paslaugos nė vienos savo dienos nebeįsivaizduojate jūs?