2012 gegužės 08
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , ,


Neseniai rašėme apie SD korteles – sprendimą, kurio daugelis griebiamės, kai telefone pritrūksta atminties muzikai, žaidimams, nuotraukoms ar bet kokiems kitiems duomenims. Vis dėlto, net ir pati talpiausia kortelė nėra begalinė – ką daryti, kai nebeužtenka ir jos? Tik įsivaizduokite, jog galite bet kokios apimties duomenis saugoti ne telefone, o internete – tereikia ryšio, ir galite juos pasiekti bet kada, bet kur, iš bet kokio prietaiso. Žvilgtelėkime į vadinamąją „debesų kompiuteriją“, apie kurią pastaruoju metu kalbama vis dažniau ir kurią daugelis apžvalgininkų vadina mobiliųjų telekomunikacijų ateitimi.

  1. 1. Kas tai? Sąvoka „debesų kompiuterija“ neturi nieko bendra su atmosferos dariniais, sklandančiais virš mūsų galvų. Tai – graži metafora, reiškianti tokį kompiuterijos būdą, kai visais duomenimis, dokumentais programine įranga vartotojas gali naudotis iš bet kurio pasaulio taško, lengvai pasiekdamas juos internetu. Visi reikalingi ištekliai saugomi virtualiame informacijos „debesyje“, iš kurio gali būti tiekiami vartotojui pagal poreikį.

  1. 2. Kur naudojama? Daugelis programų išmaniuosiuose telefonuose veikia „debesų“ pagrindu. Kertame lažybų, kad ne viena iš jų naudojatės ir šiuo metu. Pavyzdžiui:
    1. Elektroninis paštas. Turite „Google“ elektroninio pašto paskyrą (kurios adresas baigiasi „gmail.com“)? Štai jums ir puikiausias „debesies“ pavyzdys – visi jūsų laiškai saugomi pašto serveryje, jame laiškus rašote, siunčiate ir gaunate, duodami nurodymus savo išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu. Tai galite daryti iš bet kurio įrenginio ten, kur tik veikia interneto ryšys: biure, kavinėje, parke ar pakeliui į pajūrį…
  1. Programėlės. Daugybė išmaniesiems telefonams skirtų programėlių taip pat veikia „debesų“ principu. Pavyzdžiui, navigacijos programos, kurios atsisiunčia žemėlapius tiesiai iš interneto, kai jų reikia. Ir ne tik jos ‒ daugelis ugdymo, prekybos, sveikatos priežiūros ar informacinių programų nekrauna milžiniško kiekio duomenų į jūsų telefoną, o veikia kaip savotiški vartai, per kuriuos galime greitai pasiekti dominantį turinį internete.
  2. Muzika. Tikrą pakilimą šiuo metu išgyvena programos, leidžiančios „debesyse“ dalintis ir klausytis garso įrašų. Įkeliate mėgstamos muzikos įrašus į internetą, o vėliau, prisijungę prie savo paskyros, galite jų laisvai klausytis – visai nebūtina įrašus laikyti telefone. Mes išbandėme populiarią programą „Sound Cloud“, kuri daro kaip tik tai, ir likome patenkinti. Ką rekomenduotumėte jūs?
  1. Duomenų saugojimas. Apibendrindami, ką rašėme iki šiol, pastebėsime, kad vienas žaviausių debesų privalumų yra tai, jog svarbių duomenų visai nebėra būtina saugoti vienoje laikmenoje (telefone, USB atmintinėje, diskuose…), kurią būtų tikra katastrofa. Laikykite informaciją „debesyje“ ir pasiekite ją iš bet kur, kai tik reikia. Tokiu principu veikia ir mūsų paslauga „duomenų saugykla“ – paprasta, patogu ir patikima.
  1. Kas iš to? „Debesų kompiuterijos“ idėja visiškai atitinka mobiliojo ryšio koncepciją: laisvę bendrauti ir keistis informacija kad ir kur atsidurtumėte. Labai tikėtina, kad augant mobiliojo interneto vartojimui (mūsų duomenimis, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį mobiliuoju internetu persiunčiamų duomenų skaičius išaugo 80 proc.), vis įvairesniais „debesimis“ paremtais sprendimais naudosimės gerokai dažniau. Taigi, dairykimės aukštyn!

Beje, jei susidomėjote „debesų kompiuterija“, rekomenduojame apsilankyti tinklaraštyje „Į debesis“. Sužinosite dar daugiau apie šias technologijas ir jų pritaikymo bei panaudojimo galimybes.

O kokia jūsų nuomonė apie „debesų kompiuteriją“ telefone? Kokiomis programomis naudojatės jūs? Pasidalinkite įspūdžiais ir patarimais.

2012 balandžio 03
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,


Netolimą ateitį vaizduojančiuose fantastiniuose filmuose ne kartą teko matyti įspūdingus prietaisus, kurie supančio pasaulio vaizdus rodo papildytus įvairiais herojui reikalingais duomenimis. Atsimenate „Terminatoriaus“ kadrus, kur parodomas vaizdas, matomas kyborgo akimis? Įdomiausia, kad tai, ką režisierius Jamesas Cameronas savo juostoje vaizdavo kaip ateities technologijas, šiandien kone kasdien sėkmingai naudoja daugybė žmonių visame pasaulyje. Ši technologija vadinama „papildyta realybe“ (angl. augmented reality) – prie tikrų aplinkui matomų vaizdų ir objektų pridėjus kompiuteriu sukurtą turinį atsiveria neįtikėtinos galimybės tyrinėti supantį pasaulį ir pramogauti. Taigi čiupkite išmaniuosius „Android“ telefonus ir kartu išmėginkime kelias smagias nemokamas papildytos realybės programėles.

Tyrinėjame

  • Norite sužinoti, ką matote aplinkui ar kokių įdomybių galima rasti netoliese? Įsidiekite programėlę Wikitude. Su ja tereikia nukreipti telefono kamerą į supančią aplinką, ir ekrane pamatysite, kokie objektai – kavinės, restoranai, bankomatai, pramogų erdvės ir daugybė kitų, ‒ jus supa. Matomas vietas galima žymėti patiems ir pildyti aplinkinį pasaulį savo pastabomis ir komentarais, kuriant „nuosavą“ papildytą realybę.
  • Panaši programa, mobilioji naršyklė Layar taip pat leidžia tyrinėti pasaulį pasitelkiant papildytos realybės technologiją. Programėlė prie telefono ekrane matomo vaizdo leidžia pridėti papildomus tikrovės „sluoksnius“ (angl. layer), juose pateikiant įvairią informaciją ar virtualiais vaizdais pagražinant aplinką. Pasak kūrėjų, šia papildytos realybės platforma naudojasi apie 1,5 mln. vartotojų visame pasaulyje, o apie programos galimybes ir papildytą realybę gerai papasakojama specialiame filmuke (anglų k.).
  • Domitės ne tokiais žemiškais dalykais? Pakelkite akis, tiksliau, telefono kamerą, į dangų! Jeigu jūsų telefone įdiegta programėlė Satellite AR (programėlės galimybės plačiau apžvelgiamos šiame filmuke), ekrane pamatysite, kokie dirbtiniai Žemės palydovai šiuo metu skrieja virš jūsų galvų.

Puošiame

  • Dekoruojate namus ir svarstote, kaip ant jūsų kambario sienos atrodytų paveikslas, nuotrauka ar, pavyzdžiui, didelis filmo plakatas? Neskubėkite gadinti sienų – pirmiausiai įsitikinkite, kad būsimas vaizdas jums patiks. Tai galima padaryti su programėle „Augment“. Ji papildo telefono ekrane matomos aplinkos vaizdą jūsų pasirinkta nuotrauka – galite iš įvairių perspektyvų pasižiūrėti, kaip galėtų atrodyti ja papuoštas jūsų kambarys. Programėle tikrovę papildo ne tik plokščiais, bet ir trimačiais vaizdais – laisvą akimirką netgi galite pasižiūrėti, kaip puikiai ant jūsų darbo stalo atrodytų planšetinis kompiuteris „Samsung Galaxy Tab“. Kad galėtumėte naudotis programėle, iš gamintojo svetainės www.augmentedev.com atsisiųskite ir išsispausdinkite ant popieriaus specialų žymeklį – į jį nukreipus telefoną, ekrane matoma tikrovė bus papildyta jūsų pasirinktu vaizdu. O čia ‒ programėlę pristatantis filmukas.

Žaidžiame!

  • Turbūt nereikia nė sakyti, kad papildyta realybė – puikiausia terpė smagiems žaidimams. Pavyzdžiui, tokiems: aplinkui jus skraido spiečius įkyrių „Android“ robotukų, kuriuos matote savo telefono ekrane. Ką daryti? Šaudyti juos – ir kuo greičiau! Įsidiekite žaidimą „Droid Shooting“ ir garantuojame mažiausiai keliolika minučių smagaus sukiojimosi po namus, biurą, polikliniką (kad ir kur tuo metu būtumėte), pyškinant tik jums vieniems matomus įsibrovėlius.
  • Norite dar labiau pajudėti? Leiskitės į virtualią vaiduoklių medžioklę su žaidimu „Spec Trek“. Vaikštinėdami po apylinkes ieškosite vaiduoklių, kaupsite patirties taškus ir, pasak kūrėjų, deginsite kalorijas. Žaidimą „Spec Trek“, kaip ir kitas čia aprašytas programas, rasite svetainėje „Google Play“ – taip dabar vadinasi „Android Market“ parduotuvė.

Kokiomis papildytos realybės programomis naudojatės jūs? Pasidalinkite patirtimi ir rekomendacijomis!

2012 kovo 15
Kategorijos: Visa kita

Gyvename įvairiakalbiame pasaulyje. Skaičiuojama, kad Žemės gyventojai šiuo metu šneka daugiau kaip 6900 kalbų. Aišku, kad suprastume vieni kitus, dažnai pakanka mokėti vieną – kitą dažniau vartojamą kalbą. Tačiau keliauti mėgstantys skaitytojai žino, kad angliškai ar rusiškai susikalbėti pavyksta toli gražu ne visose šalyse. Kita vertus, užsienio kalbų mokėjimas praverčia ir niekur nevykstant – internetu, telefonu, televizija ir kitomis priemonėmis mus kasdien pasiekia vis daugiau informacijos, kurios nemaža dalis, suprantama, nėra lietuviška.

Turime gerų žinių – mobilieji telefonai mums gali padėti tapti tikrais poliglotais.

Klausiate, kaip? Paprasčiausias būdas ‒ mobiliuoju telefonu (paprastu ar išmaniuoju) prisijungti prie pasaulinio tinklo ir pasinaudoti internetine vertimo programa. Pavyzdžiui, įvedę adresą translate.google.lt galėsite naudotis žymiuoju elektroniniu „Google“ žodynu. Ši programa patogi tuo, kad ja galima versti į ir iš lietuvių kalbos. Tačiau jei laisvai kalbate ir kokia nors užsienio kalba, galite išbandyti kitas mobiliesiems telefonams skirtas internetines vertimo programas. Štai, nemokamas elektroninis žodynas „Mobile Translator“ (adresas m.mikebrittain.com) išverčia tiek atskirus žodžius, tiek sakinius į ir iš anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, italų, rusų, portugalų, olandų, japonų, korėjiečių ir kinų kalbų.

Išmaniųjų telefonų savininkai gali rinktis ištisą įvairių vertimo programėlių arsenalą. Viena populiariausių –programa „Google Translate“, skirta išmaniesiems telefonams su „Android“ operacine sistema. Programą galima atsisiųsti nemokamai, ir jos pagalba versti daugiau kaip į 50 kalbų. Kai kuriomis iš jų (pvz., anglų, prancūzų, ispanų, kinų ir kt.) norimą išversti tekstą galima ne tik įrašyti, bet ir pasakyti balsu – programėlė „atpažįsta“ sakomus žodžius ir pateikia vertimą. Jei nežinote, kokia kalba užrašytas gautas tekstas, pateikite jį „Google Translate“ – programa turi ir kalbos atpažinimo funkciją.

„Google“ elektroniniu žodynu naudojasi daugelis išmaniesiems telefonams skirtų vertimo programėlių, kurios viena nuo kitos dažniausiai skiriasi tik išvaizda bei funkcijomis. Pavyzdžiui, programa „TransZilla“ pasižymi itin patogia vartotojo sąsaja ir gali automatiškai atpažinti kalbą, iš kurios reikia išversti. Ji taip pat suteikia galimybę vertimu iškart pasidalinti su draugais interneto socialiniuose tinkluose. Tuo tarpu programėlė „AllTranslate“ be kita ko leidžia patikrinti vertimą, iš karto versdama tekstą atgal į originalo kalbą.

Kitos programėlės, tokios kaip „Universal Translator“, ieškodamos geriausio vertimo neapsiriboja tik „Google“, bet „pasidairo“ ir kitose paieškos sistemose, pavyzdžiui, „Bing“. Tokiu būdu pasiūloma daugiau žodžių reikšmių, tekstas išverčiamas į daugiau kalbų.

Šių programėlių siūlomo vertimo visiškai pakanka paprastam bendravimui bei supratimui, apie ką kalbama. Tačiau, kai reikia išversti sudėtingesnį tekstą arba pokalbį, automatinėmis vertimo sistemomis dar negalime visiškai pasitikėti. Įdomu tai, kad mobilusis gali praversti ir sudėtingesniais atvejais – pavyzdžiui, kai laukia svarbus telefoninis pokalbis su užsienio partneriu. Tokiu atveju galima užsisakyti vertimo telefonu paslaugą – vertėjai jūsų telefoninį pokalbį vers tiesiogiai. Šias paslaugas teikia ne vienas Lietuvoje veikiantis vertimų biuras.

Žinoma, kol kas negirdėjome apie biurą, kuris verstų ne tik žmonių, bet ir gyvūnų „kalbą“. Tačiau telefonų programinės įrangos kūrėjai pasistengė ir šioje srityje – programa „Animal Translator“ padės suprasti, ką nori pasakyti jūsų šuo, katė ar kitas namų numylėtinis ‒ tiesa, kol kas verčiama tik į anglų kalbą. Viskas labai paprasta: prikišate telefoną prie gyvūnėlio, įrašote jo kniaukimą, lojimą, čirškimą ar kitą garsą (vis dar sukame galvą, kokius garsus leidžia vėžlys, mat programėlė leidžia „išversti“ ir šio gyvūno žodžius) ir gaunate vertimą. Nežinia, kiek juo galima pasitikėti, bet smagumas – garantuotas.

2012 vasario 23
Kategorijos: Visa kita


Ar žinojote, kad jūsų išmanusis telefonas gali būti puikiausia priemonė ne tik klausytis muzikos, bet ir ją kurti? Susipažinkime su keliomis nemokamomis programėlėmis telefonams su „Android“ operacine sistema, kurios padės jums pasijusti tikrais šiuolaikinės muzikos kompozitoriais.

Pradėkime nuo pradžių: pirmiausiai reikėtų „išmokyti“ savo telefoną skleisti muzikos garsus ne tik įjungus grotuvo funkciją. Paverskite telefoną smagiu sintezatoriumi įsidiegę programėlę „Etherial Dialpad“. Ji veikia labai paprastai – baksnojate ar braukiate pirštu per jutiklinį telefono ekraną, o programėlė jūsų prisilietimus verčia elektroninės muzikos garsais. Truputį pasitreniravę telefonu jau galėjome išgauti gana įdomų, futuristinį skambesį, primenantį žymiojo elektroninės muzikos kūrėjo Jean Michel Jarre kompozicijas.

Tačiau netrukus užsimanėme kiek pakeisti stilių ir nuo sielą virpinančių elektroninių melodijų pereiti prie hip-hopo ritmų. Atsisiuntėme programėlę „Hip Hop Maker Lite“. Ją įjungę telefono ekraną paverčiame įvairių hip-hopo kompozicijose naudojamų garsų (daugiausiai – mušamųjų) sintezatoriumi. Spaudydami mygtukus ekrane išgauname garsus, kuriuos, kiek pasipraktikavę, sugebėjome sujungti į vientisą (tiesa, labai paprastą) seką. Prisipažinsime, pirštai gana greitai pavargo, tačiau kaip rodo šis demonstracinis filmukas, šiek tiek pasitreniravus programėlė leidžia pasiekti visai įspūdingų rezultatų.

Nuo „grojimo“ telefonu pereikime prie komponavimo. Nemažai programėlių leidžia telefonu kurti įdomias kompozicijas ekrane „išdėliojant“ taškus – tarsi natas penklinėje. Kuo aukščiau ekrane padėtas taškas, tuo aukštesnis išgaunamas garsas, o atstumai tarp taškų lemia pauzių tarp garsų ilgumą. Pažintį su šiuo komponavimo principu siūlome pradėti nuo paprastos programėlės „Melodrome“. Keliskart bakstelėdami į ekraną, išmėtote jame švytinčius taškus, kuriuos programėlė netrukus paverčia aštuonių bitų garsais. Melodijos, sukuriamos šia programėle, labai primena tas, kurios skambėdavo senuosiuose kompiuteriniuose žaidimuose. Vienus šie garsai gali suerzinti, o kitiems – sukelti nostalgiją…

Vis dėlto, visi šie žaidimėliai telefono skleidžiamais garsais kol kas dar gana menkai primena „pilnaverčius“ muzikos kūrinius. Tokia padėtis greitai pasikeitė telefone įsidiegus programėlę „Go Techno“, kurią drąsiai galime vadinti vienu smagiausių atradimų šiemet. Telefono ekrane sukuriate garsų seką. Vienas spustelėjimas, ir jūsų kompozicijai automatiškai parenkamas ritmas. Dar vienas spustelėjimas, ir skambančią kompoziciją praturtinate papildomais garsais, tokiu būdu per kelias akimirkas sukurdami unikalią techno muzikos kompoziciją. Jei mėgstate tokią muziką, svajojate tapti didžėjais ar tiesiog norite šauniai pasilinksminti su išmaniuoju telefonu, būtinai išmėginkite šią programėlę.

Žinoma, galima rasti ir gerokai rimtesnių programų, leidžiančių telefonu kurti dar sudėtingesnes melodijas. Daugelis jų jau yra mokamos, tačiau galima rasti ir nemokamų ar demonstracinių versijų. Viena tokių – programa „Caustic“, kurią įsijungę pasijuntame tarsi atsidūrę prie daugiafunkcio (kitaip – mikšerinio) pulto: čia matome daugybę mygtukų ir svirtelių, sintezatorių klavišus, skydelius ritmui kurti, melodijoms, įrašytiems garsams sudėti į vieną takelį… Tiesą sakant, net ir demonstracinės programėlės versijos galimybės yra gana plačios, ir ja galime kurti gana įspūdingas elektroninės muzikos melodijas. Žinoma, prireikia šiek tiek laiko programėlei įvaldyti, tačiau šiame vaizdo pristatyme gana aiškiai parodyta, ką ir kaip ja galima daryti.

Taigi miklinkime pirštus, klausą bei kūrybiškumą ir kas žino – galbūt netrukus kuris nors iš mūsų imsime kurti panašias „simfonijas“ mobiliaisiais telefonais?

Sėkmės ir įkvėpimo!