2012 liepos 24
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , ,


Kol atletai ruošiasi olimpiniams startams Londono žaidynėse, mes joms ruošiame… savo išmaniuosius telefonus. Kviečiame ir jus tą patį padaryti: juk jeigu tik liepos 27 – rugpjūčio 12 dienomis neketinate būti olimpiniame mieste ar neinate atostogų, kad visas žaidynių akimirkas galėtumėte stebėti televizoriaus ekrane arba internetu, tuomet susiduriate su rimta grėsme taip ir likti neįkvėpę svarbiausio metų sporto įvykio dvasios. Kuo greičiau čiupkite telefoną – papasakosime, kaip paversti jį tikru olimpiniu fakelu!

Skaitome. Londono Olimpiados organizatoriai sukūrė net tris oficialias programėles išmaniesiems telefonams. Viena iš jų – „London 2012 Results“, kurią įsidiegus galima patogiai peržiūrėti varžybų grafikus, o netrukus čia bus pateikiama ir informacija apie Olimpiadoje dalyvaujančius atletus bei, žinoma, varžybų rezultatus bei šalių iškovotus medalius.

Kol dar tik laukiame startų, įsidiegėme dar vieną informacinę programėlę „BBC Olympics“, kuri jau dabar pateikia įdomios informacijos apie artėjančias žaidynes ir taip pat leis peržiūrėti varžybų grafikus, gauti paskutines naujienas apie jų rezultatus. Patogi programėlės savybė – į telefoną atsiųstas naujienas galima skaityti netgi neprisijungus prie interneto. Abi minėtos programėlės pritaikytos „Android“ telefonams, jas galima atsisiųsti nemokamai.

Žaidžiame. Pajusti olimpinę dvasią padės ir nuotaikingas Olimpiados žaidimas išmaniesiems telefonams. Susikurkite savo atletą ir dalyvaukite šaudymo iš lanko, tranšėjinio šaudymo, plaukimo bei bėgimo varžybose autentiškai atkurtuose žaidynių stadionuose. Štai čia galite pasižiūrėti, kaip atrodo žaidimas, o „Android“ išmaniųjų telefonų savininkai jį gali parsisiųsti iš „Play“ programėlių parduotuvės.

Dalyvaujame. Jeigu vis dėlto esate vienas iš tų laimingųjų, kurie Olimpiadą stebės tiesiogiai, Londone, tada jums vertėtų įsidiegti ir trečiąją oficialią programėlę ‒ „London 2012 Join In“. Tai patogus įrankis, padėsiantis sužinoti, ką dar įdomaus galima nuveikti šių metų Olimpiados sostinėje, gauti naujausią informaciją apie artėjančias ir įvykusias varžybas. Nepamirškite varžybų fotografuoti ir dalintis įspūdžiais – keletą patarimų, kaip telefonu padaryti geras nuotraukas, esame pateikę ir savo tinklaraštyje.

Žiūrime ir klausomės. Na, o dauguma mūsų Olimpiados akimirkas gaudysime internete, per radiją ir televiziją. Oficialusis žaidynių transliuotojas Lietuvos radijas ir televizija yra sukūręs telefonams su „Symbian“ operacine sistema skirtą grotuvą, leidžiantį telefonu žiūrėti ir klausytis televizijos bei radijo programų, taigi „Nokia“ telefonų šeimininkai galės stebėti kad ir visas 200 valandų olimpinių varžybų, kurias žada parodyti Nacionalinė televizija. Karščiausiomis žiniomis iš Olimpiados ketina dalintis ir Lietuvos radijas, tad paprasčiausiai įsijunkite FM grotuvą savo telefone. Beje, daugelio lietuviškų radijo programų internetu galima klausytis (ir netgi įsirašyti) įsidiegus nemokamą programėlę „tfs Radio“.

Taigi mūsų olimpiečiams linkime sėkmingų startų, o mums visiems – daug įspūdingų Olimpiados akimirkų. Jeigu turite daugiau patarimų ir idėjų, kaip nė vienos iš jų nepraleisti, būtinai pasidalinkite!

2012 liepos 03
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: , ,

Apie technologijas, leidžiančias balsu valdyti kompiuterius ar išmaniuosius prietaisus, žinome jau senokai. Vis aktyviau jos skverbiasi ir į plačiam vartotojų ratui skirtus prietaisus. Dar 2010 m. bendrovė „Google“ pristatė programą „Voice Actions“, leidžiančią balsu valdyti išmaniuosius telefonus su „Android“ operacine sistema ir liepti jiems atidaryti norimą interneto svetainę, surinkti pašnekovo telefono numerį ar padiktuoti SMS. Vis dėlto, tikrą susidomėjimo balso technologijomis bangą sukėlė bendrovės „Apple“ išmaniuosiuose telefonuose „iPhone 4S“ įdiegtas virtualus asistentas „Siri“, kurį išvydome praėjusių metų pabaigoje. Pasidomėjome, kokiomis panašiomis programėlėmis šiuo metu gali pasinaudoti „Android“ telefonų savininkai.

Ar šiandien jau galime bendrauti ne tik telefonu, bet ir su telefonu? Spręskite patys.

Minėta nemokama programėlė „Voice Actions“ („Jeannie (like Siri)“) patiko savo paprastumu. Įjungiate programą ir ištariate, ką telefonas turėtų padaryti. Pavyzdžiui, sakote „call“ (angl. „skambinti“) bei pašnekovo vardą, ir telefonas surenka norimą numerį. Arba „search“ („ieškoti“) bei norimas paieškos žodis, ir programa ieško pageidaujamos informacijos. Programėlei, kol ją bandėme, gana gerai sekėsi suprasti tariamus žodžius. Suprantama, bendrauti su ja ir kitomis čia aprašomomis programomis tenka anglų kalba, taigi rezultatai daugeliu atvejų priklausys ir nuo jūsų kalbos žinių bei tarimo. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, net ir galingajai „Siri“ ne visuomet sekasi suprasti pašnekovą, ypač jei jis ar ji kalba su akcentu.

Savo funkcijomis labai panaši dar viena nemokama programėlė „Vlingo“, kurią galite atsisiųsti iš interneto parduotuvės „Google Play“. Smagi ir gana paprasta naudoti programa „Vlingo“ pasižymi šiek tiek dailesne ir patogesne vartotojo sąsaja, čia išsamiai paaiškinama, kaip naudotis programėle. Tačiau iš esmės ji daro tą patį – atpažįsta balsu teikiamas komandas ir jas vykdo. Kaip ir kitoms programėlėms, jai reikalingas interneto ryšys, kad susisiektų su savo „išminties“ šaltiniu. Paprašėme „Vlingo“ rasti kelią iki artimiausio oro uosto ar parašyti žinutę draugui „hello how are you today“, ir likome patenkinti rezultatu. Bet gerokai linksmiau tampa, kai paprašote rasti informacijos, pvz., apie Gedimino pilį. Nustebsite, kaip įdomiai programa interpretuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardą…

Jei vienos programėlės leidžia telefoną valdyti balsu, su kitomis galima netgi pasikalbėti. Gerą įspūdį paliko ir nemokama programėlė „Speektoit Assistant“. Ją įsidiegę pasijutome tarsi bendrautume su gyvu asmeniu, o ne telefonu. Ekrane matome savo „asistentą“ – virtualų pašnekovą, kurio atvaizdą galime susikurti patys. Programai užduodame klausimus – pvz., kokia mano darbotvarkė, kur galėčiau papietauti, kokie orai laukia savaitgalį ir panašiai (žinoma, anglų kalba). Asistentui gana gerai sekėsi suprasti, ko klausiame, ir pateikti teisingus bei vertingus atsakymus.

Nemažo vartotojų susidomėjimo pastaruoju metu sulaukė dar viena nemokama programėlė „Android“ telefonams, pavadinta „Iris“ („Siri“ atvirkščiai ‒ išties originalus pavadinimas, ar ne? J ). Ji taip pat džiugina „išmintimi“ („Iris“ nesuklydo atsakydama, kas šiuo metu yra Lietuvos prezidentė) ir netgi humoro jausmu – į klausimą, „kiek tau metų“, programėlė atsakė „esu pakankamai suaugusi, kad žinočiau atsakymus į visus jūsų klausimus. Bent jau man taip sakoma…“ Su „Iris“ visai smagu paplepėti, o jei atminsime, kad, pasak kūrėjų, programėlė buvo sukurta vos per dieną, geras įspūdis tik dar sustiprėja.

Jei gerai kalbate angliškai, tokios programėlės gali būti ne tik įdomios, bet ir naudingos. Jų pritaikymo galimybes gana gerai atspindi ši smagi programos „Vlingo“ reklama. Kita vertus, programos, leidžiančios telefoną valdyti balsu ir perskaitančios ekrane pateikiamą informaciją gali būti puikus sprendimas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Žinoma, šios programos dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tad ir bendrauti su jomis reikėtų kaip su vaikais – kalbėti aiškiai ir suprantamai, apsišarvuoti kantrybe ir nusiteikti smagiems netikėtumams. Tačiau matant, kaip sparčiai tobulėja technologijos, netolima ateitis bus labai įdomi.

Kokias telefono valdymo balsu ar pokalbių programėles esate išbandę Jūs? Pasidalinkite įspūdžiais.

2012 gegužės 23
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,


Po galais, kur ir vėl nukišau USB laidą?

Toks klausimas neretai kyla, kai prisireikia iš telefono į kompiuterį (ar atvirkščiai) perkelti nuotraukas, muzikos įrašus ar kitus duomenis. Žinote, ką? Juk gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje, kai laidai tampa savotiška atgyvena, reikalinga nebent tada, kai reikia pakrauti telefoną. Žvilgtelėkime į kelis sprendimus, padedančius patogiai perkelti duomenis iš vieno prietaiso į kitą ir dalintis jais su kitais vartotojais.

1. Perkeliame. Nemokama programėlė „WiFi File Transfer“, skirta išmaniesiems prietaisams su „Android“ operacine sistema, leidžia sujungti telefoną su kompiuteriu WiFi ryšiu. Įjungta programėlė pateiks URL adresą, kurį reikės įvesti kompiuterio naršyklės lange. Pateksite į specialų puslapį, kur galėsite tiesiai naršyklės lange matyti visas bylas ir duomenis, esančias jūsų telefone. Bylas čia pat galima tvarkyti, perkelti į kompiuterį ar iš jo į telefoną, ištrinti nereikalingus duomenis ir pan. Veikia greitai, patogu naudoti ‒ viskas, ko reikia, tai „WiFi“ ryšys.

Jeigu jo neturite, galite išbandyti kitą nemokamą programą „Bluetooth File Transfer“. Kaip turbūt jau supratote iš pavadinimo, šios programos pagalba galima „Bluetooth“ ryšiu sujungti prietaisus ir perkelti bei tvarkyti duomenis. Žinoma, tai galima daryti ir be specialios programos, tiesiog imti ir persiųsti bylą į kitą prietaisą per „Bluetooth“. Tačiau mes juk mėgstame komfortą ir patogias vartotojo sąsajas, ar ne?

2. Saugome ir dalijamės. Kartais, ypač išvykus toliau nuo namų, savo duomenų negalime pasiekti tik internetu. Tokiu atveju pravers debesų kompiuterijos pagrindu veikiantys sprendimai, tokie kaip populiariosios programos „Box“ ar „DropBox“. Viskas labai paprasta: atsisiunčiate ir įsidiegiate programėlę. Susikuriate savo paskyrą, o tada išsirenkate reikalingas bylas (pvz., nuotraukas, garso ar vaizdo įrašus, dokumentus) ir perkeliate juos į duomenų saugyklą internete. Vėliau bylas galite bet kada pasiekti iš bet kokio prietaiso – išmaniojo telefono, planšetės ar kompiuterio, jas atsisiųsti ar tvarkyti bei redaguoti tiesiog internete.

„Box“ ir „DropBox“ pavadinimai skamba labai panašiai, panašios ir abi programos, tačiau tarp jų yra šiokių tokių skirtumų. „Box“ savo vartotojams nemokamai suteikia 5 GB atminties duomenims saugoti. Ši programa pritaikyta verslui, tad turi daugiau įvairių funkcijų. Jos pagalba galima patogiai dirbti su kolegomis prie bendro projekto ‒ bendradarbiai gali pasiekti saugykloje esantį dokumentą, jį redaguoti ir išsaugoti pakeitimus. Jūs galite nustatyti, kam leidžiama pasiekti bylą, apsaugoti ją slaptažodžiu. Duomenimis galima patogiai dalintis – programa pateikia tiesioginę nuorodą į saugomą bylą, tereikia nuorodą nusiųsti bičiuliui, ir jis galės bylą atsisiųsti tiesiai iš jūsų „dėžės“.

„DropBox“ vartotojams nemokamai siūlo 2 GB atminties, tačiau ją galima išplėsti iki 18 GB. Tereikia pakviesti draugus ar kolegas naudotis paslauga – už kiekvieną pakviestą vartotoją papildomai suteikiami 500 MB. Programa taip pat leidžia dalintis duomenimis su draugais, tik yra kiek paprastesnė. Kas nėra blogai – ypač, jei jums reikalingas paprastas sprendimas, leidžiantis tiesiog saugoti reikalingus duomenis ir prireikus pasidalinti jais su bičiuliais ar artimaisiais.

Apsirūpinę šiomis programomis pasijutome gerokai laisvesni – dabar galime tvarkyti savo duomenis kad ir kur nuklystume. Netikėtas vakarėlis, kuriame niekas nepasirūpino muzika? Jungiamės prie savo paskyros ir ten saugomus mėgstamus įrašus leidžiame tiesiai internetu. Mama prašo parodyti jūsų kelionės nuotraukas, bet su savimi teturite pasiėmęs telefoną? Jungiamės prie „dėžės“, kurioje apdairiai išsaugojome gražiausias akimirkas, ir surengiame peržiūrą!

Ką apie tai manote jūs? Kokiomis programomis ar sprendimais naudojatės? Pasidalinkite pasiūlymais ir įspūdžiais.

2012 gegužės 15
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Pliušiniai „Angry Birds“ gimtajame Espo mieste Suomijoje

Neseniai išgirdome, kad naujausias žymiojo žaidimo „Angry Birds“ tęsinys „Space“ šturmuoja populiarumo rekordus: per 35 dienas buvo parsisiųsta daugiau nei 50 milijonų šio žaidimo kopijų. Pirmuosius 10 milijonų parsisiuntimų „Angry Birds: Space“ pasiekė vos per 3 dienas nuo pasirodymo. Įkyriąsias kiaules kosmose retkarčiais mėgstame pašaudyti ir mes… niekada pernelyg nesukdami sau galvos, kodėl.

Iki dabar. Iš tikrųjų, mieli draugai, keliame rimtą klausimą – kaip galima paaiškinti tokią šio, atrodytų, paprastučio žaidimėlio sėkmę? Siūlome truputį atidžiau žvilgtelėti į „Angry Birds“ sukūrimo ir išpopuliarėjimo istoriją.

„Ir vėl suomiai!“ – Tokia pirma mintis šauna į galvą pradėjus domėtis garsiuoju žaidimu. Iš tiesų, „Angry Birds“ kūrėja, kompanija „Rovio Entertainment“, yra įsikūrusi Espo mieste, Suomijoje, tame pačiame, kaip ir mobiliųjų telefonų rinkos milžinė „Nokia“ ir neseniai mūsų pristatyta „Tele2“ partnerė „Nokia Siemens Networks“ , su kuria dabar atnaujiname mūsų tinklą.

„Rovio“ pastaruoju metu sekasi puikiai. Gegužės pradžioje bendrovė paskelbė finansinius praėjusių metų rezultatus ‒ jos pajamos pernai viršijo 75 mln. eurų (daugiau kaip 258 mln. litų), o pelnas iki apmokestinimo – 48 mln. eurų (per 165 mln. litų). Per 2011 m. bendrovės darbuotojų skaičius išaugo nuo aštuonis kartus ‒ nuo 28 iki 224.

Priešingai nei gali pasirodyti, „Rovio“ nesusikūrė ir neišgarsėjo pernakt. Bendrovę dar 2003 m. įsteigė trys Helsinkio technikos universiteto studentai Niklas Hed, Jarno Väkeväinen ir Kim Dikert, sėkmingai sudalyvavę bendrovių „Nokia“ ir „HP“ mobiliesiems įrenginiams skirtų žaidimų kūrimo konkurse. Iš pradžių bendrovė vadinosi „Relude“, o 2005 m. pakeitė pavadinimą į „Rovio“.

Pasak jos vadovų, iki „Angry Birds“ kompanija buvo sukūrusi penkias dešimtis žaidimų ir puikiai žinojo, kaip tai daryti. Vienintelė neraminusi problema – mobiliųjų telefonų įvairovė, vertusi kurti daugybę žaidimo versijų skirtingiems įrenginiams su skirtinga programine įranga. Tačiau pasirodžius ir sparčiai populiarėjant išmaniesiems „iPhone“, kuriems programėlių visi vartotojai siunčiasi iš vieno šaltinio – „AppStore“ parduotuvės, žaidimų kūrėjai įžvelgė naujas galimybes ir suskubo jomis pasinaudoti.

Ir štai vieną 2009 m. dieną kompanijos darbuotojas vardu Jaakko Iisalo parodė keistų, bet simpatiškų paukščiukų eskizus. Sugalvota, kad paukščius reikės į kažką leisti – taip atsirado nemažiau žymios žaliosios kiaulės. Visa kita ‒ istorija.

Pasirodęs „AppStore“ 2009 m. gruodį, žaidimas netrukus tapo populiariausiu Suomijoje, vėliau Švedijoje, 2010 m. balandį – Jungtinėje Karalystėje. Greitai piktieji paukščiukai pavergė ir didžiumą likusio išmaniaisiais prietaisais besinaudojančio pasaulio.

Tyrinėtojai ir bendrovės atstovai žaidimo sėkmę aiškina keliais veiksniais:

-       Stiprus prekės ženklas: tiek žaidimo personažai, tiek ir pavadinimas yra įsimenantys, įdomūs ir intriguojantys.

-       Greitis: „Angry Birds“ galima sužaisti stovint eilėje prie bandelių. Žaidimas greitai pakraunamas, lygiai trumpi – pykšt-pokšt, ir jau galima imtis kito galvosūkio arba išjungti žaidimą.

-       Paprastumas: „Angry Birds“ yra gana paprastas, kad sudomintų ne tik užkietėjusius žaidėjus, bet ne pernelyg primityvus, kad neatbaidytų tikrų „geimerių“. Žaidimas neerzina savo neįveikiamumu: net ir iš kelinto karto nepavykus išsprogdinti besivaipančių kiaulių, noras pabandyti dar kartą nedingsta.

Taigi paprasta idėja ir puiki produkto kokybė, žaidėjų dėmesio kurstymas naujais lygiais ir papildymais – šių aplinkybių derinys lėmė, kad piktieji paukščiukai iki šiol viešpatauja topuose. Pasaulyje „Angry Birds“ iš viso atsisiųstas daugiau kaip 648 mln. kartų, o aktyvių mėnesio vartotojų skaičius visose platformose – 200 mln. Žaidimu ir jo papildymais neapsiribojama: pliušiniai žaislai, suvenyrai, netgi pranešimai apie „Angry Birds“ filmą ‒ kūrėjų užmojai atrodo rimti.

Jei dar nežaidėte „Angry Birds“, pabandykit, tikrai užkabina. Žaidimą galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“. Čia rasite ir naują žaidimo versiją „Angry Birds Space“, o paieškoję – ir įvairių papildymų.

Ar kas nors gali pakartoti piktųjų paukščių sėkmę ar juos pralenkti? Koks, jūsų nuomone, turėtų būti tobulas žaidimas išmaniajam telefonui? Diskutuokime!