2012 rugsėjo 25
Kategorijos: Visa kita

Pasaulis pamišo dėl Instagram: ryškiaspalvės, subtilaus „išliejimo“ (blur‘o), puikiausio apšvietimo, vintažinės, old school‘inės, kitaip tariant, tiesiog tobulai „išgautos“ nuotraukos užkariavo socialinius tinklus. Žinote, ką bendro turi JAV prezidentas Barakas Obama su, tarkime, žinomiausiu kulinaru Jamie Oliveriu ar tokiomis pramogų pasaulio žvaigždėmis, kaip Jessica Alba, Justinas Beaberis, Katy Perry ar Oprah Winfrey? Ogi tai, kad visus juos galite susirasti ir „sekti“ populiariajame socialiniame tinkle Instagram.

Sakysite, prieštaraujame patys sau Instagram vienur vadindami programėle, o kitur – socialiniu tinklu? Tikrai ne. Viena vertus, Instagram galime pristatyti tiesiog kaip nemokamą išmaniųjų telefonų (iPhone ir veikiančių su Android operacine sistema) nuotraukų dalinimosi programėlę, kita vertus – tai yra milžiniška bendruomene, kuri aktyviai dalinasi nuotraukomis, „sekdama“ (taip, čia kaip ir twitter‘yje visi vieni kitus follow‘ina) kitų naudotojų keliamus vaizdus, juos komentuodama ir „mėgdama“ (kaip ir Facebook‘e, „like“ principu).

Instagram gimtadienis minimas spalį ir šiemet jam sueis vos dveji metai. Neįtikėtina, tačiau tik tiek laiko praėjo nuo tada, kai Apple App Store‘e pirmąkart pasirodė ši, tuomet dar tik iPhone telefonams skirta, programėlė. Dabar ji muša visus populiarumo rekordus – Instagram‘u naudojasi jau virš 100 milijonų vartotojų. Žinote, kaip „greitai“, tokį rezultatą pasiekė kiti socialiniai tinklai? Linkedin prireikė kone aštuonių metų, Tumblr – beveik šešių, Twitter – penkių, o populiariausiam Lietuvoje socialiniam tinklui Facebook – visų keturių.

Per dieną į šį socialinį tinklą sukrenta penki milijonai nuotraukų, kurių autoriai yra tiek aukščiausio lygio pasaulio pareigūnai, žymūs menininkai, ryškiausios scenos, sporto ir kitų sričių žvaigždės, tiek ir visi kiti „paprasti mirtingieji“. Prisijungę prie šios bendruomenės, be jokių apribojimų galite žvilgtelėti į naujausią dainininkės Rihannos šukuoseną (rasite badgalriri profilyje), rasti populiariausius vaizdus ar tiesiog pasmalsauti, kuo gyvena kitas jūsų „sekamas“ vartotojas.

Pasaulį užkariavusios programėlės fenomenas neliko nepastebėtas – 2012 balandžio 10 d. Facebook už 2.631.500.000 litų (1 milijardą JAV dolerių) nusipirko šią programą-socialinį tinklą. Kur slypi šios „karštinės“ (vadinamos „Insta-fever“ vardu) esmė?

Instagram veikia l abai panašiu principu, kaip ir twitter ar facebook – jis suteikia galimybę operatyviai pasidalinti savo buvimo iliustracija. Tačiau, skirtingai nuo tarkime, twitter, tai išreiškiama nuotraukomis, o ne tekstu; nuo facebook – kad nuotraukas galima operatyviai ir itin paprastai redaguoti taip, kad jos atrodys tiesiog „super wow!“.

Tai, ką profesionalus fotografas su photoshop‘u koreguotų bent jau pusvalandį, ši programėlė sutvarko vienu paspaudimu. Pasirinkus norimą filtrą, galima tiek pakoreguoti nuotrauką „kosmetiškai“, tiek ir visiškai ją pakeisti.

Instagram greitai ir be jokių fotografo įgūdžių galime paredaguoti savo nuotraukas, sukelti jas į daugelį socialinių tinklų ir atsilošę fotelyje laukti grįžtamojo ryšio „like“ ar komentarų pavidalu. Būtent toks tariamas primityvumas išgaunant gerus vaizdus kelia nemenkų diskusijų. Fotografai purkštauja, kad jų meniniai įgūdžiai yra menkinami, kai bet kas gali dalintis neva savo „kurtu“ menu, o instagram‘eriai jiems atkerta, kad tik filtrų nepakanka ir reikia „turėti akį“, taigi pabrėžia savo kompozicinius gebėjimus.

Nesiveldami į šią diskusiją, tiesiog konstatuosime, kad Instagram‘as turi gausų šabloninių filtrų, kurie ir koreguoja jūsų nuotraukas, pasirinkimą.

Sąrašas tikrai nemenkas, tad glaustai aptarsime tik tuos, kaip kalbama, netrukus planuoja įdiegti Facebook:

X-Pro II – romantika, pabrėžiami vandens ir žalumos motyvai.

Earlybird – meniškai „išlieti“ (blur) vaizdai, su geltonos ir rusvai gelsvos spalvos akcentu.

Lomo-fi – svajokliškas efektas, išgaunamas švelniu blur‘u bei akcentuojant geltoną ir žalią spalvas (itin populiarus koreguojant maisto nuotraukas).

Sutro – retro stilių išgaunantis efektas, kurio akcentas yra violetiniai ir rudi atspalviai (populiarus įvairių natiurmortinių vaizdų patobulinimas).

Toaster – didelio išlaikymo vaizdas, vintažinis efektas.

Brannan – santūrus, akcentuoja pilkšvus ir žalsvus tonus.

Valencia – itin tikroviškas vaizdas, koreguojamas lengvai paryškinant pilkus ir rudus tonus.

Inkwell – itin kontrastingas juodai baltas nuotraukos variantas (dažniausiai naudojamas sukelti senovinės nuotraukos efektą).

Walden – „išplaukęs“ vaizdas su išryškintais melsvais tonais.

Hefe – „neiškus“ vaizdas, kuriame ryškūs geltoni ir auksiniai tonai.

Nashville – itin ryškūs, tačiau ir nostalgiją keliantis efektas, ryškinantis purpurinę spalvą bei vaizdą įrėminantis į filmo juostą.

Nostalgija 1977 – septinto dešimtmečio atmosfera dvelkiantis efektas.

Lord Kelvin – vaizdas itin prisotintas retro efektų su „laiko subraižytu“ rėmeliu.

Ne ką mažiau svarbus vaidmuo Instagram tenka ir vadinamiesiems Tag‘ams. Šis socialinis tinklas yra ir puiki platforma išskirtinių vaizdų paieškai ir populiariausių pasaulyje vaizdų sekimui. Jų paiešką palengvina vadinamieji Tag‘ai, kuriais pažymimi viešinami vaizdai.

Pristatome populiariausių Tag‘ų, už kurių slepiasi tiesiog neįtikėtini vaizdai, TOP 10: #love,  #instagood, #tweegram, #photooftheday , #iphonesia,  #instamood, #me, #cute, #igers ir #iphoneonly (norintiems pasidomėti jais plačiau, rekomenduojame užsukti čia).

Pabaigai, dar vienas šaunus dalykas apie Instagram‘ą yra tai, kad tobulaisiais jame išgautais kadrais galima dalintis ne tik Instagram, bet ir kituose socialiniuose tinkluose – Facebook‘as, Twitter‘is, Flickr‘as, Forsquare‘as ir kt.

Jei jau naudojatės šia programėle ir socialiniu tinklu, kviečiame pasidalinti savo nuotraukomis, seksime jus Instagram.

2012 rugsėjo 11
Kategorijos: Visa kita
Raktažodžiai: ,

Vartotojai visame pasaulyje kasdien parsisiunčia milijonus išmaniesiems telefonams skirtų programėlių, tačiau daugelis turbūt retai pagalvojame, kokie gi žmonės šias programėles kuria. Taip, ko gero, visi esame girdėję apie Ilją Laursą, programėlių parduotuvės „Get Jar“ įkūrėją, kurio pavardė jau tapo novatoriško verslo ir vizionieriškumo sinonimu. Galbūt atmintyje šmėsteli ir suomių bendrovės „Rovio“ pavadinimas (apie šią įmonę jau esame pasakoję), kurios piktieji paukščiukai talžo įkyrias kiaules kone kiekviename išmaniajame telefone. Tačiau pasaulyje yra ir nemažai kitų įdomių istorijų apie mobiliųjų programėlių kūrėjus, iš kurių galime pasisemti įkvėpimo net jei ir patys niekuomet nebandėme ir neketiname bandyti kurti programas išmaniesiems įrenginiams.

Susipažinkime su Chadu Muretta, verslininku, kurio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis patekus į skaudžią automobilio avariją. Ilgus mėnesius gulėdamas ligoninėje, Chadas sukūrė programėlę „FingerPrint Security Pro“. Kaip jau galima suprasti iš pavadinimo, ši programėlė skenuoja vartotojo pirštų atspaudus – įdomus sprendimas telefono saugumui užtikrinti. Programėlė netrukus tapo „bestseleriu“ interneto parduotuvėje „iStore“, o jos kūrėjas įsteigė bendrovę, kuri jau išleido kelias dešimtis programų ir, suprantama, sėkmingai krauna pelną steigėjui.

Pasakojama, kad dar vienas kūrėjas Ethanas Nicholas, iki imdamasis mobiliųjų programėlių, vertėsi gana sunkiai, tačiau išgirdęs, kokio populiarumo sulaukia mobiliesiems įrenginiams skirti žaidimai, nutarė išbandyti save šioje srityje. Neturėdamas jokios „iOS“ operacinei sistemai skirtų programų kūrimo patirties, Ethanas „sumeistravo“ smagų tankų kovų žaidimą „iShoot“ ir šovė tiesiai į „dešimtuką“ – iš šios programėlės vos per 5 mėnesius jis uždirbo 800 tūkst. JAV dolerių. Atspėkite, ar po to E. Nicholas liko dirbti samdomą darbą?

Programėles kuria ne tik suaugę žmonės. Prieš porą metų daugelį internautų sužavėjo žinios apie paauglį iš Indonezijos Fahma Waluya Rosmansyah. Jis, būdamas vos dvylikos metų, jau buvo sukūręs ne vieną mokymuisi skirtą programėlę vaikams. Tarp žymesnių jaunojo vunderkindo darbų – anglų kalbos mokymo programa „Enrich“, abėcėlės ir aritmetikos programa „BAHAMA“, kitos mokomosios programėlės. Vaikinas tikina, kad programėlę sukuria per maždaug 12 valandų. Tiesa, jis dirba ne vienas – Fahmai talkina jaunesnioji sesutė Hania, kuri testuoja programas ir kuria joms garsą.

Šis indonezietis – toli gražu ne vienintelis jaunasis talentas mobiliųjų programėlių pasaulyje. Pasiekimais jam nenusileidžia kitas dvylikametis Thomas Suarezas. Išgarsėjęs su mobiliesiems įrenginiams skirtu žaidimu „Bustin Jieber“ (dėmesio, merginos, šito neskaitykite ‒ žaidimėlyje reikia mušti pop muzikos „dievuką“ Justiną Bieberį), Thomas dabar vadovauja nuosavai įmonei „CarrotCorp“. Pasižiūrėkite šį jaunojo talento pasakojimą prestižinėje konferencijoje TED – jam galima pavydėti ne tik kūrybiškumo, bet ir iškalbos.

Turbūt jau sakote sau ‒ „visa tai suprantama, auganti karta tiek daug laiko leidžia prie kompiuterių, kad nėra ko stebėtis jaunaisiais talentais“. O tada kaip jums patinka šis senelis? Išradėjas iš JAV ponas Georgeas Weissas pirmąją programėlę „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiams išleido būdamas… 84-erių! Jo sukurta programa „Dabble“ – tai greito mąstymo reikalaujantis žodžių žaidimas, ypač tinkamas kalbos įgūdžiams lavinti. Juk mokytis niekuomet ne vėlu.

Žinome, jog Lietuvoje taip pat netrūksta sėkmingai programėles kuriančių talentų. Galbūt jų istorijos nė kiek nenusileis toms, kurias čia aprašėme?

2012 rugpjūčio 22
Kategorijos: Visa kita

Apie tai, kaip telefonas padeda tvarkyti asmeninius finansus, jau rašėme. Šiandien norime pasigilinti į šiek tiek siauresnę sritį – asmeninių finansų auginimą, kitaip tariant – investavimą.

Nes juk investuoja ne tik rimti finansų specialistai, neišlendantys iš pilkų kostiumų ir biržų portalų. Jeigu investavimas – ne tik jūsų asmeninis pomėgis, bet nors šiek tiek siejasi ir su profesine veikla, tuomet šiuolaikiškas išmanusis telefonas – nepakeičiamas įrankis, norint visada „laikyti pulsą“, kas įdomaus vyksta pasaulio ir Lietuvos finansų rinkose.

Reikia pripažinti, kad sekti akcijų biržų naujienas patogiausia turint išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, nes būtent jiems prikurta išties nemažai programėlių, padedančių priimti finansinius sprendimus ten ir tada, kur jūsų niekas neblaško – pavyzdžiui, šviežia galva iš pat ryto ramiai valgant sumuštinį su kava. Taigi rinkitės pvz., verslininkų ir, nors gal kam ir pasirodys keista, jaunimo ypač mėgstamą „Blackberry“ arba modelį, veikiantį su „Android“ operacine sistema Žinoma, akcijų kursus galima stebėti tiesiog internete, prisijungus prie jo išmaniuoju prietaisu - naujausių telefonų „Tele2“ galima įsigyti mokant nuo vieno lito.

Žinoma, akcijų kursus galima stebėti tiesiog internete, prisijungus prie jo išmaniuoju prietaisu – pavyzdžiui, NASDAQ OMX Baltijos rinkų tinklalapyje. Tačiau dar patogiau tai daryti specialių programėlių pagalba. Viena universaliausių, tinkančių telefonams su „Apple“, „Blackberry“ ir „Android“ operacinėmis sistemomis – „Sharebuilder Mobile“. Ji padės bet kurią minutę sužinoti situaciją akcijų rinkose, be to, yra labai paprastai ir lengvai naudojama. Pasaulio tinklaraštininkai taip pat rekomenduoja specializuotas finansų informacijos portalų bei rinkos analitikų programėles, tokias kaip „Yahoo Finance“, „Bloomberg“ ar „Morningstar“, leidžiančias stebėti savo investicijas ir pokyčius rinkose.

„PowerOne Financial Calculator“, taip pat skirta „Apple“, „BlackBerry“ ir „Windows“ telefonams – neišsemiamas skaičių ir faktų šulinys, apimantis daugybę sričių: nuo hipotekos lakštų ir nekilnojamojo turto iki finansų ir investavimo. Įsidiegdami šią programėlę, kartu gausite šimtus parengtų ir nuolat atnaujinamų lentelių, kurios padės analizuoti visą šią informaciją. Panašių finansinių skaičiuoklių yra sukurta ir telefonams su „Android“ operacine sistema – pavyzdžiui, programa „Financial Calculators“ leidžia patogiai skaičiuoti palūkanas, investicijų grąžą, valiutų skirtumus ir kitus svarbius rodiklius.

Įvairioms platformoms pritaikyta programa „E*Trade Mobile Pro“ skirta ne tik smalsuoliams, bet ir pažengusiems, realia akcijų prekyba užsiimantiems vartotojams ir leidžia savo pomėgiui atsiduoti bet kada ir bet kur. Be to, ji lyg koks „Twitter“ išminčius nuolat transliuoja gudrias ištaras finansų temomis bei informaciją apie aktualius rinkos įvykius.

Dar dvi programėlės, į kurias ypač vertėtų atkreipti dėmesį „Blackberry“ savininkams – „Pageonce Personal Assistant“ ir „Smart investor“. Pirmoji padeda nuolat stebėti, kas vyksta jūsų banko sąskaitoje, bet kada prireikus peržiūrėti savo investicijų portfelį, sekti aviakompanijų suteikiamas oro mylias ir įspėja apie artėjančius sąskaitų apmokėjimo terminus. Antrąją galima pavadinti tikru finansų patarėju, įsitaisiusiu jūsų kišenėje: tiesiog užduodate telefonu klausimą ir e. paštu gaunate atsakymą su eksperto paruošta informacija.

Nemažo apžvalgininkų pripažinimo sulaukė ir nemokama programa „Mint“, skirta „Android“ ir „iOS“ platformoms. Jos pagalba galima stebėti ir planuoti asmeninį ar šeimos biudžetą, gauti įspėjimus apie artėjančius mokėjimus, o taip pat – valdyti savo investicijas.

Be abejo, apžvelgtos programos – tai tik lašas jūroje, nes išmaniesiems investuotojams (ir jų išmaniesiems telefonams) sukurta gausybė specializuotų programėlių. Pavyzdžiui, su verslo naujienų portalu „Google Finance“ susieta programa „Stock“ arba „Stock Quote“ leidžia sekti pokyčius jūsų portfelyje, pateikia įvairių biržų indeksų apžvalgas ir turi patogų valiutos konvertavimo įrankį. Siūlome tiesiog išbandyti, nes vieniems šie instrumentai visai neįtinka, o kiti vartotojai juos tiesiog liaupsina.

2012 rugpjūčio 07
Kategorijos: Visa kita


Jeigu jūs kaip ir mes mėgstate išmaniuoju telefonu ne tik skambinti, bet ir laikyti jame mėgstamą muziką, atsisiųsti gausybę smagių bei naudingų programėlių, filmuoti bei fotografuoti, tada neišvengiamai susiduriate su rimtu iššūkiu: ką daryti, kai telefone ima stigti atminties? Skubame į pagalbą ir siūlome kelis paprastus būdus pasirūpinti, kad atminties jūsų „Android“ telefone nepritrūktų.

Perkelkite programėles į SD kortelę. Programėlės paprastai atsiunčiamos ir diegiamos į vidinę telefono atmintį, tačiau ne visoms joms būtina ten ir pasilikti – daugelį jų galite perkelti į SD kortelę ar USB saugyklą. Nustatymų (telefone su anglišku meniu tai būtų „Settings“) lange atsidarykite programų valdymo meniu („Applications“, o tada – „Manage applications“). Spustelėję ant programėlės pavadinimo, matysite programos ir jos naudojamų duomenų dydį bei galimybę perkelti programą į SD kortelę. Beje, ne visas programas galima taip paprastai perkelti į atminties kortelę ‒ kai kurios iš jų turėtų likti vidinėje telefono atmintyje. Nemokama programa „App 2 SD“ (apie ją jau pasakojome) leidžia greitai ir patogiai patikrinti, kurios programėlės gali būti perkeliamos į kortelę ir tai nedelsiant padaryti.

Pašalinkite nenaudojamas programas. Jeigu mėgstate išbandyti vis naujas programėles, jūsų telefono atmintis gali pavirsti tikru jų „sąvartynu“. Nepamirškite jo retkarčiais sutvarkyti – tame pačiame programų valdymo meniu pasižiūrėkite, kokios programėlės užima daugiausiai vietos. Tai galima lengvai padaryti išrūšiavus jas pagal dydį („Sort by Size“). Įvertinkite atsisiųstas programas ir pabandykite prisiminti, kada kuria iš jų, ypač užimančia daugiau vietos, naudojotės paskutinį kartą. Neatsimenate? Tada pašalinkite nenaudojamas programas ir palikite vietos naujoms.

Perkelkite nuotraukas ir vaizdo įrašus. Nors telefonu darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus kartais smagu peržiūrėti tiesiog telefone, visai nebūtina ten jų laikyti, juolab kad aukštesnės kokybės nuotraukų galerijos gali užimti išties nemažai vietos. Paprasčiausias sprendimas nuotraukas perkelti į kompiuterį ar duomenų kaupyklą pasinaudojant USB laidu ar belaidžiu ryšiu. Tačiau nuotraukas galima patogiai saugoti ir internete – pavyzdžiui, pasinaudojant „Google“ paslauga „Picasa“. Galerijoje pasirinkę dalijimosi („share“) funkciją, pažymite nuotraukas, kurias norite perkelti į internetą, ir netrukus jos jau bus jūsų paskyroje. Jas galėsite pasiekti iš bet kurio kito įrenginio, o įprotis reguliariai išsaugoti gražiausias nuotraukas interneto galerijose (nebūtinai „Picasa“, bet ir „Facebook“, „Flickr“ ar bet kurio kito socialinio tinklo, kuriame galima dalintis nuotraukomis) labai praverčia telefoną netikėtai praradus.

Išvalykite programėlių podėlį. „Podėliu“ (taip lietuvių kalbos specialistai siūlo versti anglišką kompiuterijos terminą „cache“) vadiname įrenginio atmintinės sritį, kurioje saugomi laikinieji programų duomenys. Programų valdymo meniu patikrinę kelias programas aptikome, kad kai kurių užimamas podėlis ne toks jau ir mažas ‒ nuo kelių dešimčių kilobaitų iki megabaito ir daugiau. Išvalyti podėlį („Clear Cache“) galima pačiam, pasitelkiant jau minėtą programų valdymo funkciją, arba įsidiegti specialią programėlę – pavyzdžiui, programa „App 2 SD“ gali išvalyti visų programų naudojamą podėlį iš karto. Taip pat verta išbandyti specializuotas programas, tokias kaip „Easy Cache Cleaner“.

Patikrinkite, kas dar apkrauna telefono atmintį. Saugote daugybę duomenų telefone ir net nebepamenate, kas yra kas bei kurie duomenys užima daugiausiai vietos? Tai galima patogiai patikrinti su nemokama programa „Disk Usage“. Įvertinusi telefone saugomus duomenis, programa pateikia grafinę lentelę, kurioje labai aiškiai matyti, kas labiausiai „apkrauna“ jūsų telefono atmintį. Bylas ir programas čia pat galima peržiūrėti, o nereikalingas ištrinti. Žinoma, jeigu manote, kad šių bylų dar gali prireikti, neskubėkite jų trinti – geriau perkelkite jas į internetinę duomenų saugyklą, pvz. „DropBox“ ar „Box“, apie kurias taip pat jau pasakojome anksčiau.

Žinote, kaip dar telefone galima „išlaisvinti“ vieną kitą megabaitą? Būtinai pasidalinkite savo patarimais!