Pasirinkti dažnai būna sunki užduotis, o pasirinkę svarstome, ar sprendimas buvo teisingas. Todėl finansinius sprendimus ypač verta apgalvoti.
Jeigu renkamės „Tele2“ planą ar paslaugas, pirmiausia verta pasitarti salone ar paskambinti į klientų aptarnavimo centrą, o po to pačiam paanalizuoti savo sąskaitas bei išklotines.
Su kokiais numeriais dažniausiai kalbate? Kokiomis paslaugomis daugiau naudojatės – naršote mobiliuoju internetu, rašote žinutes, skambinate, kiek minučių prakalbate. Įvertinus savo naudojimosi istoriją, galbūt verta užsisakyti papildomas paslaugas, kurios leis sumažinti sąskaitos dydį.
Pavyzdžiui, daugeliu atveju paslauga „Šeima ir draugai“, kainuojanti 1 Lt per mėnesį už vieną pasirinktą numerį, atsiperka jau po 6 min. pokalbių.
Reikia atsižvelgti ir į savo turimo plano tarifus. Dabar dalies planų tarifas yra 0,22 Lt/min. Taigi 6 min. x 0,22 Lt = jau 1,32 Lt. Panašiai galima paskaičiuoti ir SMS bei mobilaus interneto paslaugų paketų naudingumą. Pasirašant naują sutartį ar ją pratęsiant, pokalbių minučių, SMS žinučių ar megabaitų naršymui galima gauti nemokamai.
Taupykite pasirinkdami tinkamą planą. Reikėtų pažiūrėti, kaip dažnai ir kokia suma sąskaita didesnė nei turimo plano mėnesio mokestis. Jei sąskaitos suma dėl skambučių Lietuvos tinkluose būna didesnė nei plano minimalus mėnesinis mokestis, verta rinktis kitą planą.
Kaip pavyzdį įsivaizduokime vartotoją, kuris turi planą „50“, su minimaliu 4 Lt su PVM mėnesio mokesčiu ir vidutine 10 Lt ir daugiau mėnesio sąskaita. Jo sąskaita tikrai galėtų būti mažesnė, jei pasirinktume kitą planą.
Mūsų įsivaizduojamam vartotojui su planu „Mini“ per mėnesį reikia mokėti 15,92 Lt, kadangi kalbama nemažai – apie 100 minučių.
Pagal sąskaitoje atspindėtus vartojimo poreikius matome, kad jei paslaugomis būtų naudojamasi tiek pat turint planą „100 minučių“, per mėnesį reiktų mokėti 8 Lt.
O kokią sumą reikėtų mokėti su įvairiais planais, jei prakalbama 150 min ir daugiau?
Neverta bijoti didesnio minimalaus mėnesinio mokesčio, jei skambinama daug, juk tada paslaugomis naudotis bus galima pigiau ir daugiau. Patarlė sako – „kad taupysi, tai ir turėsi“, tad skaičiuoti tikrai verta.
Pasidalink
Mažus vaikus auginantys tėvai žino, kad toks sakinys kažkada neišvengiamai bus ištartas. Tikėtina, kad netgi labai greitai, vos tik kelių metų pyplys nusižiūrės šį daiktą namuose. Žinoma, kol kas galima išsiversti su žaisliniu įrenginiu. Tačiau vėliau, jau pradėjus eiti į mokyklą, šį norą vėl teks prisiminti ir apsvarstyti rimtai.
Mintis apie telefoną vaikui sukelia tėvams ne tokį jau mažą rūpestį. Kas bus? Prasidės telefoninių žaidimų manija? Kokios bus sąskaitos už nerūpestingai siuntinėjamas SMS žinutes? O gal telefoną iš vaiko pavogs troleibuse? O gal atžala dar per jauna ir neatsakingai jį pames? Ir dar tokių šimtas „o gal…“
Šios baimės tikrai vertos apmąstymo. Todėl tėvai turėtų jas spęsti kartu su vaikais ir atkreipti dėmesį į tam tikrus apsektus.
- Nubrėžti ribas, kaip, kada ir kam mobilusis telefonas turėtų būti naudojamas. Žinoma, mums tai atrodo akivaizdu. Bet vaikas gali ir nežinoti, kad po 21 val. nėra tinkamas laikas skambinti klasiokui ir klausti, kas namų darbams, arba vietoj miego žaisti žaidimus ir pan.
- Būtinai pakalbėti su vaiku apie saugų naršymą mobiliajame internete.
- Pasvarstyti apie tokį mobilųjį planą, kuriame siunčiamų žinučių kiekis būtų ribojamas. Tiesiog, pradžiai, kad vaikas neįsijaustų su tokio tipo SMS žinučių žaidimais kaip „perduok kitam“.
Nubrėžus ribas, ką ir kada galima daryti su telefonu, šis daiktas taps naudingu daiktu. Toji teikiama nauda yra:
- Saugumas. Visų pirma, telefonas yra garantas, kad, vaikui nesant namie, jis bus lengvai pasiekiamas. Jei tėvai nerimauja, kur yra jų atžala, jie galės tiesiog jam parašyti ir paskambinti. Ir atvirkščiai, vaikas bet kuriuo atveju galės paskambinti tėvams, pvz., patekus į keblią situaciją – pavėlavus į autobusą, pasiklydus ar pan.
- Atsakomybė. Mobilusis telefonas – ne paprastas žaislas, jį reikia saugoti. Tai padeda ugdyti vaiko atsakomybės jausmą.
- Bendravimas. Kai vaikas turės telefoną, jam nebereikės jo skolintis iš jūsų, kad pakviestų savo kiemo draugus išeiti į lauką, pasitartų dėl namų darbų ar pan.
Sutarus, kad telefonas naudingas ir reikalingas, iškyla klausimas – kokio amžiaus vaikai jau turėtų gauti savo pirmąjį telefoną, kad galėtų suvokti atsakomybę naudodami jį?
Čia yra įvairių nuomonių. Įdomi vieno užsienio tinklalapio apie tai atlikta apklausa, kurioje net 62 proc. respondentų nurodė, kad pirmąjį telefoną jau galima dovanoti 10-13 m. vaikui. Nes vėliau jau prasideda paauglystės amžius, kuriame turėti telefoną itin svarbu, nes bendravimas su draugais tampa vienu iš svarbiausiu dalyku.
Beje, gera žinia ta, jog dabar yra didelė mobiliųjų telefonų pasiūla ir kainų įvairovė, tad tikrai rasite tinkamą variantą už prieinamą kainą ir bent piniginė labai nenukentės.
Pabaigai, ne ką mažiau svarbus klausimas – kokias funkcijas turėtų turėti pirmasis telefonas?
Kad tai nuspręstumėte, visų pirma pasikalbėkite su vaiku. Kokios telefono funkcijos jam yra svarbiausios: ar jis labiau norės fotografuoti, o galbūt jam aktualiau klausytis muzikos? Žinoma, nereikia persistengti. Pirmasis telefonas neturėtų būti super-mega-ultra išmanus, su begale funkcijų, kuriose vaikas ir nesusigaudys. Jis turėtų būti paprastas, su lengvai suprantamu valdymu, gražus (kad nebūtų gėda išsitraukti prieš draugus J) ir svarbiausia – patvarus.
Stebėdami aplinką visi pastebime, kad šitie klausimai – kada dovanoti pirmą telefoną, koks jis turi būti ir kiek pinigų skirti – tampa vis sudėtingesni. Jau kelių metų pypliai užtikrintai naudojasi planšetiniais kompiuteriais, o paūgėję, deja, varžosi savo telefonų madingumu. Vis dėlto, ribas vaikams brėžti reikia ir niekas geriau už tėvus to nepadarys. Kokia jūsų patirtis – ką pirkti, kada ir už kiek?
Pasidalink
Dabar dažnai išgirsti, kad štai anksčiau telefonai skyrėsi dizainu – kiekvienas gamintojas turėjo savų bruožų, o dabar dauguma aparatų vienodi. Na, ne tai, kad visiškai vienodi, kaip du vandens lašai – kiek skiriasi dydis, storis, kraštinės užlenkimo kampas. Tačiau tiesa ta, jog visi jie iš pažiūros kaip vienas – „bulkiniai“ (žodis kilęs iš sąsajos su pailgu, ovalių formų pyragu, vadinamo „bulka“).
Paklausite, ar svarbu tas vienodumas? Na, matyt, ne taip labai. Svarbiausia, kad telefonas gerai atliktų savo funkcijas, dėl kurių ir buvo sukurtas. Tačiau noras išsiskirti niekur nedingsta. Štai jums ir puiki priežastis reikštis įvairioms stiliaus idėjoms, kurios kartais būna netgi labai keistos.
Pažiūrėkime kartu kokie šedevrai gimsta po ilgų kūrybinių kančių. Siūlome juokingiausių, šauniausių ir keisčiausių telefonų puokštę.
Šis skirtas žaliesiems, ar ką? Apima dviprasmis jausmas – keistokas sprendimas ir, kaip matom, ne itin patvarus.
Beveik visiškai ekologiškas. Juk medis, kaip sakoma, nesenstanti mada. Tik rankai, tikėtina, nėra labai patogu. Plius, rizikinga, jog kas nors šį telefoną palaikys malka.
Atrodo tikrai „kietai“. Ir dar, su garų leidimo vamzdžiu prie šono. O kokia kieta (tikrąja ta žodžio prasme) ekrano apsauga – nepramušama.
Šį prototipą galime drąsiai priskirti prie šaunių. Tarnauja ir kaip laikrodis, ir kaip telefonas, ir šiaip… tiesiog labai smagus ir modernus žaislas.
Na, čia be komentarų. Turite utopinę idėją? Tiesiog ją nubraižykite ant popieriaus, o kinai pagamins.
Negali ginčytis – originalu. Įdomu tik, kiek funkcionalu. Na, bent jau matome, kad orams pranešti jis kaip tik.
Na, nežinau… idėja kaip ir šauni. Bet nepraktiška. Suprantama, tai, kas stilinga, neprivalo būti praktiška. Bet sutikite, kad objektyvo neprisitampysi visur su savimi. O be šios „smulkios“ detalės telefonas bus jau niekuo neišskirtinis – toks kaip visi.
Kiekvienam, žinoma, pagal savą skonį, bet atrodo nekaip. Kažkur labai perlenkta, sakytume, į beskonybės pusę. Dar blogiau, kad iš žėrinčių briliantų galima suprasti, jog telefonas labai ir net labai nepigus.
Šis įdomus. Primena žaislinę kaladėlę.
Toks moteriškas „viktorinokso“ (sulenkiamo peiliuko) variantas. Būtų keista, jei būtų ne raudonas.
O dabar pažvelkite į savo telefoną. Gal ir neblogas tas jo dizainas.
Pasidalink
Sakoma, kaip bėga laikas… Ypač keistas dalykas su laiku nutinka, kai kalbi telefonu. Jauti, kad jis tarsi sustoja, bet pažvelgus į pokalbių trukmės suvestinę telefone – to jau nepasakytum.
Telefonu greita ir patogu išspręsti daug kasdienių klausimų ir palaikyti socialinius ryšius. Visgi už paslaugas reikia mokėti.
Kam gi patinka gauti sąskaitą. Mąstai, kodėl, už ką, pulsas padažnėja tik pažvelgus į sumą, nors ji tik dešimt litų. Nesinori išsiskirti su pinigais, jei neaišku, iš ko susideda skaičiai. Pora patarimų, kurie padės su šypsena žiūrėti į gautą sąskaitą:
1. Neverta lyginti bendros mėnesio išeinančių skambučių trukmės telefone ar išklotinėje su nurodyta sąskaitoje – nesutaps. Skambučiai į vietinių tinklų numerius, esančius Lietuvoje ir užsienyje, apvalinami. Tai daroma minutės tikslumu arba pirma pokalbio minutė apvalinama minutės, kitos – 30 sekundžių tikslumu.
Taikoma taisyklė priklauso nuo turimo mokėjimo plano. Apvalinimo tvarką rasite prie plano tarifų „Tele2“ interneto svetainėje arba savitarnoje “Mano TELE2″.
Taigi sąskaitoje nurodoma suapvalinta trukmė – kiekvienas pokalbis yra apvalinimas ir po to šios minutės sudedamos. Išklotinėje bei telefono parametruose matysime faktinę trukmę. Todėl gali būti, kad vartotojas, paėmęs išklotinę ir susumavęs visas pokalbių minutes gauna rezultatą, kad minutė kainuoja daugiau, nei jo plano aprašyme!
Pagal lentelėje pateiktą pavyzdį matome, kad 14 min. kainuoja 3,52 Lt su PVM. Taigi 1 min. kaina atrodo esanti 0,25 Lt, nors pagal plano „650 minučių“ sąlygas turi būti 0,22 Lt.
Gautoje sąskaitoje matome, kad 5 pokalbiai apmokestinti už 16 min, nors bendra jų trukmė yra 14 min. 1 s.
Ar tikrai apgavo, o gal įvyko klaida? Iš karto skambiname į skambučių centrą nr. 117, pasakom savo pastebėjimus ir gaunam atsakymą, kad sąskaita teisinga. Kodėl?
Reikia prisiminti, kad kiekvienas pokalbis apmokestinimas apvalinant jį atskirai. Kaip pavyzdį imkim pirmą skambutį išklotinėje. Jis truko 3 min. 45 s, suapvaliname iki 4 min. ir gauname kainą 0,88 Lt (4 min x 0,22 Lt). Taip apskaičiuojama ir kitų likučių skambučių kaina. Taigi 1 minutės yra kaina 0,22 Lt.
2. Skaičiuokim minutes teisingai. Kartais pamirštama, kad 1 valanda turi 60 minučių, o ne 100 min. Kaltas įpratimas viską skaičiuoti šimtaine sistema, kaip pinigus.
Iš tiesų, norint įsitikinti sąskaitos tikslumu, net nereikia skaičiuoti pokalbių trukmės, jei Jus turite viena iš minutinių planų, tokį kuris suteikia tam tikrą minučių kiekį.Taigi, gavom sąskaitą ir suklydę paskaičiuojam, kad viso prakalbėta 545 min. (jei skaičiuot, kad 1 val. =100 min.). Suma be PVM yra 62,72 Lt, tuomet minutės kaina gaunasi 0,14 Lt. Visgi šiuo atveju teisinga bendra trukmė yra 345 min. ir minutės kaina 0,22 Lt.
Pavyzdžiui, plano „1000 min.“ už 25 Lt/mėn. mokestį, minutės kaina yra 0,22 Lt. Tokiu atveju užtenka patikrinti, ar visos plano minutės kompensuotos, ir žinoti, kad maksimali kompensuotina suma už minutes šiuo atveju gali būti 220 Lt (plano minutes padauginam iš plano pokalbio tarifo).
3. Ne visos paslaugos patenka į mėnesinį mokestį. Dar reikia žinoti, kad kai kurios paslaugos yra skaičiuojamos virš minimalaus mėnesinio mokesčio. Į minimalų mėnesinį mokestį neįeina minutės, kurios viršija plano suteikiamų minučių kiekį; tarptinklinio ryšio paslaugos; tarptautiniai skambučiai ir SMS žinutės į užsienį; MMS žinutės; trumpieji numeriai; pramoginio turinio paslaugos; pyptonai; mokėjimas už automobilio stovėjimą SMS žinute; telefono bei kitų papildomų paslaugų mėnesiniai mokesčiai.
Dabar, kai viskas aišku ir suprantama, argi ne pam param?
Pasidalink
